"Ir viskas tik dėl to, jog Birutė nėra šventas vardas. Birutė buvo vaidilutė, savo gyvenimą pašventusi pagonių dievams. Pasak legendos, ją pamatė ir įsimylėjęs vedė kunigaikštis Kęstutis, o ji jam pagimdė sūnų Vytautą. Gaila ir liūdna, kad Birutės diena taip plačiai neminima kaip Kazimiero, Jono ar kitos tokios dienos", – apgailestavo Birutė iš Gružeikių sodų bendrijos.

Beje, vasario 5-ąją buvo minima ir pagonių ugnies deivės Gabijos diena.

"Lietuvoje nėra tokio miesto, kad jame nerastume Birutės gatvės. Palangoje net turime Birutės kalną, kur, pasak legendos, yra palaidota Birutė. Kodėl negalime minėti Birutės vardo dienos plačiau?" – teiravosi Klaipėdos rajono gyventoja.

Kodėl negalime minėti Birutės vardo dienos plačiau?

Palanga net kelis kartus per metus rengia šventes, susijusias su Birutės vardu. Vasarį savo renginius organizuoja Birutiečių draugija, rugsėjį rengiamos Birutės parko iškilmės.

Birutės vardą garsinančios Birutietės nevienija Biručių, o tik kariškių žmonas, motinas ar dukras.

"Nežinau, ar tikrai reikia Birutės dieną paskelbti valstybine švente. Birutės vardą mūsų draugija pasirinko dėl legendos, pasak kurios Birutė pagimdė didį kunigaikštį Vytautą, nuvedusį lietuvių kariuomenę iki Juodosios jūros. Mūsų draugija vienija karininkų šeimų moteris. Birutes mes priimtume, jos galėtų dalyvauti veikloje, tik negalėtų balsuoti", – patikino Birutiečių sąjungos pirmininkė Vilma Žukienė.