Paroda

Bandymas prisijaukinti vyrišką jėgą

Kai vyrai prilipę prie televizorių ekranų stebi futbolo rungtynes, moterys iš paskutiniųjų stengiasi jų dėmesį atkreipti švelnumu, ilgesingais atodūsiais ar gardžiai kvepiančia vakariene. Gal ne visos taip priešiškai nusiteikusios šiam vyriškos aistros objektui, tačiau didžioji dalis silpnosios lyties atstovių jaučia nepaaiškinamą antagonizmą futbolui. Apie tai prabyla ir menininkė Severija Inčirauskaitė „Klaipėdos galerijoje“ atidarytoje parodoje „Apie futbolą minkštai (moteriškai)“.

Tekstilės mokslus baigusi menininkė nesistengia tobulai atspindėti futbolo esmę. Su žiūrovu ji žaidžia asociacijomis ir siekia, kad šis priimtų jos pasiūlytas žaidimo taisykles. Šviesiais ir tamsiais žalios spalvos kvadratais margintas kilimas, vaizduojantis žalią stadiono veją, žali tapybos darbai ant sienų tarsi ironiškai teigia: atleiskite, mielieji, neturiu žalio supratimo apie futbolą. Tačiau akys negali praslysti pro didžiulį juodai baltą futbolo kamuolį, kabantį virš žaliojo kilimo, ir juodai baltus, senąją animaciją primenančius butaforinius žmogeliukus – „žioplių minią“. Juos S.Inčirauskaitė specialiai „apgyvendina“ moteriško futbolo stadione – kad būtų tikro vyksmo imitacija.

Futbolas, pasak Severijos, bendravimo žaidimas. Jis vyksta ir tiesiogine, ir perkeltine prasme: su žiūrovais žaidžia parodos autorė ir butaforiniai sirgaliai. Taigi parodoje „Apie futbolą minkštai (moteriškai)“ nėra šansų likti pasyviu stebėtoju. Jeigu tokiu įmanoma išlikti vaikštant po Severijos stadioną, tai po parodos atidarymo neišvengiamai prasideda, anot menotyrininko I.Kazakevičiaus, raudonųjų ir baltųjų mūšis – kas laimės, ant stalo tarsi šachmatų figūros išdėliotos baltojo ar raudonojo vyno taurės?

„Myliu tą, kuris myli futbolą, tačiau nesuprantu to žaidimo“, - sako S.Inčirauskaitė. Savo skeptišką požiūrį ji išreiškia simbolių kalba. Minkštumą ji lygina su plunksnomis, todėl jų kupina visa paroda. Didžiulis futbolo kamuolys padarytas iš plunksnų. Tai dvejopa aliuzija. Kadaise kamuolius kimšdavo plunksnomis, tačiau menininkė plunksnas iškelia į paviršių. Plunksnų minkštumas – irgi moteriško požiūrio į futbolą simbolis. Be to, kamuolys pakankamai minkštai skraido. Autorei kur kas labiau norėtųsi kamuolį priglausti, o ne spardyti – tai irgi „minkštas“, moteriškas požiūris į objektą. Plunksnų pėdsakų aptiksime ir žaliuosiuose S.Inčirauskaitės tapybos darbuose.

Severija neslepia, jog nesigilina į futbolo taisykles – „jos man neįdomios“. Kaip ir tai, jog yra diplomuota tekstilininkė. „Man svarbiausia idėja, kuri padiktuoja priemones jai išreikšti. Šioje paro-doje bandau prisijaukinti vyrišką jėgą“, - sako S.Inčirauskaitė. Tai – diplominis menininkės darbas, eksponuotas ir didesnėse, ir mažesnėse erdvėse, gerai įvertintas ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojų, ir futbolininkų.