Baltų Kalėdų stebuklo nebus

„Kūčios ir Kalėdos nebus nei baltos, nei šaltos“, – tų, kurie svajoja apie Kalėdas kaip iš senų atvirukų, lūkesčius nuvilia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė. Pagal šios savaitės vidurio prognozes orai bus kaip vėlyvą rudenį, tačiau stebint pastarojo laiko tendencijas tai jau nebestebina.

Be sniego

– Jei ne baltų, tai gal bent jau ramesnių nei pastaruoju laiku orų galime tikėtis Kalėdų laikotarpiu?

– Bus tikrai nežiemiški, daugiau vėlyvo rudens, lapkričio pabaigos orai. Tačiau Kalėdų laikotarpis pradžiugins, nes baigsis lietingų orų periodas.

Artimiausią sekmadienį vis dar bus labai vėjuota, galimi mišrūs krituliai, ypač Aukštaitijoje, o per šventes vėjas bus silpnesnis, orai ramesni, nes Lietuvą veiks anticiklonas.Tikriausiai bus debesuota, bet be kritulių.

Kūčių dieną turėtų būti pragiedruliukų. Pradeda augti slėgis, tad jų bus daugiau. Kūčių vakarą gal kur pasiseks pamatyti ir žvaigždes: nors debesų nemažai, bet prošvaisčių gali būti.

Kalėdų pirmos ir antros dienos rytais šiek tiek atšals, gali būti plikledis. Pirmą Kalėdų dieną yra tikimybė sulaukti pragiedrulių, bus šiek tiek maloniau ir šilčiau. Bet antrą – turbūt be pragiedrulių. Temperatūra, ypač Aukštaitijoje, rytą turėtų būti minusinė, o dieną vėl pliusinė.

– Kaip skirsis orai skirtinguose Lietuvos regionuose?

– Skirtingoms Lietuvos vietoms pasiseks nevienodai. Pirmąją Kalėdų dieną Aukštaitijoje turėtų būti pragiedruliukų daugiau, tačiau vakarinių rajonų gyventojams nelabai pasiseks – bus vėjuota ir debesuota, nes nuo Skandinavijos ateina ciklonų debesys. Kritulių dar nenumatome, gal pačiame pajūrio pakraštyje šiek tiek palis. Temperatūra naktį minusinė – minus 3 – plius 2 laipsniai, prie jūros, žinoma, pliusinė. Dieną didesnėje Lietuvos dalyje – kiek žemiau nulio, o dieną plius 1–4 laipsniai. Šiauriniuose rajonuose lengvas minusiukas, dieną 0–1 laipsnis šilumos, o Aukštaitijoje temperatūra rytą šiek tiek minusinė.

Antrą Kalėdų dieną visa Lietuva būs šiltojoje anticiklono pusėje, orai – kaip vėlyvo rudens, bus šilta. Tačiau žemi debesys padengs visą šalį, o pragiedrulių galima tikėtis nebent pačiame pajūrio ruoželyje. Jei vėjas nupūs debesiukus, Klaipėdai gali pasisekti pamatyti saulę. Didesnėje Lietuvos dalyje vėjai aprims, temperatūra turėtų būti 2–7 laipsniai šilumos, net ir naktį turėtų būti pliusinė temperatūra.

O Kaune – aukso viduriukas. Kūčių vakarą bus pragiedrėjimų. Pašalvens, naktį į Kalėdas – šiek tiek minusinė temperatūra, o Kalėdų rytą gali būti ir plikledis, bet paskui dieną vėl turėtų būti nemažai pragiedrulių. Kalėdų antrą dieną, kaip ir visoje Lietuvoje, bus šilta, bet debesuota.

Tačiau artimiausią sekmadienį kauniečiai gali sulaukti ir šlapdribos. Klaipėdoje gali iškristi mišresnių kritulių, bet ten daugiausiai lis, o vėjas – 20–25 m/s.

Tačiau po negražių savaitgalio, ypač sekmadienio, orų vėliau prašviesės – šventinėmis dienomis ramiau, tik nesmagumo gali suteikti žemas debesuotumas. Kalėdų rytai bus vėsesni, pašalvens, tad, jei bus drėgnesnis oras, gal juos padabins šerkšnas. Gal tuo pasidžiaugsime, bet tikrai ne sniegu ir šalčiu.

Tiesa, bus labai aukštas atmosferos slėgis – 1030–1035 hektopaskalių, o toks virš mūsų kraštų būna nedažnai. Džiugina, kad kai slėgis aukštesnis, būna daugiau pragiedrulių. Tačiau žmonėms, jautriau reaguojantiems į slėgio pasikeitimus, reikia žinoti, kad sekmadienį jis bus 1000 hektopaskalių, o trečiadienį – jau 1030. Tai didelis šuolis, ir sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, gali pablogėti sveikata.

– Gruodis kol kas labai šiltas. Ar sumušime ir Kalėdų laikotarpio šilumos rekordus?

– Tikrai numatomos ekstremaliai aukštos temperatūros. Jau mušėme rekordus šį pirmadienį ir antradienį, šią savaitę prognozuojame ir iki 5–10 laipsnių šilumos.

Prognozės: pasak I. Marcinonienės, po negražių savaitgalio orų šventinėmis dienomis bus ramiau, be lietaus, nesmagumo gali suteikti žemas debesuotumas. / I. Gelūno / BNS, I. Marcinonienės asmeninio archyvo nuotr.

Sniegas – prisiminimuose

– Esame nedidelė valstybė, bet orų skirtumai, ypač pajūryje, gerokai skiriasi nuo likusios Lietuvos dalies. Kokių skirtumų būta Kalėdų laikotarpiu?

- Skirtumai labai nemaži, ypač jei tie procesai vyksta iš Vakarų, nuo Atlanto. Pirmiausia Vakarų pakraštyje subiūra orai, bet tampa šilčiau, smarkesni vėjai, o aukštaičiai dar gali pasidžiaugti šaltesniais orais.

Pavyzdžiui, pirmą Kalėdų naktį 1996-aisiais Kaune temperatūra nukrito iki –21,7 °C, o Klaipėdos šios nakties rekordas pasiektas 1969-aisiais, kai buvo –16,1°C temperatūra.

Šilčiausia Kūčių diena Kaune buvo 1980 m., kai temperatūra dieną pakilo iki 7,7 laipsnių šilumos, o Klaipėdoje 2015-aisiais šią dieną buvo 8 laipsniai šilumos.

Kalėdos labai šiltos buvo 2015 ir 2016 m. 2016-aisiais antrą Kalėdų dieną Kaune buvo 8,6 °C, o Klaipėdoje 2015-aisiais – 7,5 °C temperatūra. Tikrai speiguotos buvo 1996-ųjų Kalėdų naktys: antrąją Kalėdų naktį Kaune atšalo net iki –29 °C, o Klaipėdoje – iki –19,6 °C.

Visoje Lietuvoje pati šilčiausia pirmoji Kalėdų diena buvo Nidoje: 2015-aisiais dieną atšilo iki plius 8,5, o šalčiausia naktis buvo Kybartuose 2002-aisiais, kai temperatūra nukrito iki –22,5 °C.

Antroji Kalėdų diena buvo šilčiausia Kybartuose 2016-aisiais – 9,8 laipsniai šilumos, o žemiausia temperatūra naktį – speigas (juo laikoma temperatūra nuo –30 °C) buvo 1996-aisiais Ukmergėje, kur fiksuota –32 °C.

– Sakėte, kad šiemet sniego per Kalėdas nepamatysime. O kiek šiuo laikotarpiu daugiausia buvo prisnigta anksčiau?

– Apie sniegą per Kalėdas liko tik prisiminimai. O labai sniegingas gruodis pastarąjį kartą buvo 2010 m. šiaurės vakarų Lietuvoje: vidutinis sniego dangos storis ten buvo 56 cm. Ir tai – vidutinis, vadinasi, kažkur buvo ir daugiau. Tais metais Klaipėdoje storiausia sniego danga pirmą Kalėdų dieną siekė 37 cm, o antrą – jau net 42 cm, arti pusmetrio, Kaune tomis dienomis – 26 cm ir 23 cm.

Sniegingos Kalėdos buvo ir 1981-aisiais: apie 18–20 cm ir Klaipėdoje, ir Kaune.

Beje, vėjuočiausios buvo 1998-ųjų Kalėdos: gruodžio 26 dieną pūtė 15–20 m/s, o pajūryje ir Žemaitijoje net 21–26 m/s.

Viltys Naujiesiems

– Ar Naujųjų metų sutikimui orai mums nerengia kokių nemalonių sitaigmenų?

– Tikslesnių prognozių dar neturime. Bet aukštas slėgis įsitvirtinęs dar ir kitą savaitę, tad blokuoja kelią ciklonams nuo Atlanto. Mes esame jo šiltesnėje pusėje, apniukusioje, be kritulių, ramesnių orų, bet su labai aukštu slėgiu. Norėčiau, kad ateitų drėgnesni orai, bet kartu su baltu sniegu. Taip galėtų būti, jei jis ateitų iš šiaurės vakarų, tačiau jei iš vakarų, bus su lietumi.

Labai sniegingas gruodis pastarąjį kartą buvo 2010 m., kai šiaurės vakarų Lietuvoje vidutinis sniego dangos storis siekė 56 cm.

Paprastai 5–7 dienoms prognozės garantija didesnė, o ilgesniam laikotarpiui prognozuoti sunkiau, nes Atlantas elgiasi ne visada pagal gamtos dėsnius, prognozavimo modelis ne visada pagauna visus niuansus. Štai pirmadienį atnešė vėjo, kuris prognozuotas tik prieš tris dienas. Į šaltą orą įlindo šiltesnis, paskui vėl šaltas, o tokie kontrastai labai lemia orų pokytį.

– O kokie naujametiniai orų temperatūros rekordai?

– Šalčiausia paskutinė metų naktis užfiksuota Varėnoje 1969-aisiais – 34 °C šalčio, o pirma Naujųjų metų – 1940-aisiais Varėnoje, kur buvo net 40,5 °C speigas.

Šilčiausia sausio 1-osios diena buvo visai neseniai: 2023 m. Druskininkuose sušilo iki 14,9 °C.

Beje, šalčių rekordai paprastai visi ankstyvesni, o šilumos – dažniausiai šio dešimtmečio.

Šiltesnis ir sausis

– Kol kas sniego buvo tik kai kur ir neilgam. Ar visas gruodis bus rekordiškai šiltesnis nei įprasta?

– Sniego buvo lapkričio 22-ąją Telšių apylinkėse, Vėžaičiuose, Rietave, Laukuvoje prisnigo per 20 cm bent porai dienų, o, pavyzdžiui, Vilniuje pasirodė kaip jaunas mėnulis ir dingo. Prieš kelias dienas, kai Kaune siautė stiprus vėjas, Vilniuje buvo ir perkūnija, ir kruopų pribyrėjo, buvo balta, tačiau netrukus nė žymės neliko. Labai permainingi orai, šis savaitgalis irgi bus toks, nes bendraujame su ciklonu. O paskui šventėms nuo pirmadienio orai pradeda taisytis, nors ir neatneš nei speigo, nei balto vaizdo.

– Kažkas prognozavo šią žiemą būsiant labai šaltą. Kol kas – priešingai. Ko tikėtis iš žiemos toliau?

– Tikrai ne mūsų tarnyba taip prognozavo. O sezoninės prognozės yra problematiškos. Galingi kompiuteriai skaičiuoja, bet sumodeliuoti tiksliau sudėtinga. Juk lemia ne tik tai, kas dedasi prie žemės, bet ir kas darosi visoje atmosferos storymėje, kas vyksta 30–50 km aukštyje.

Ilgesnio laikotarpio prognozės gali pasakyti tik tendenciją. Pavyzdžiui, sausis prognozuojamas šiltesnis, nei priklausytų. Toks buvo ir lapkritis, ir gruodis, ypač artimiausias savaitgalis.

I. Gelūno / BNS, I. Marcinonienės asmeninio archyvo nuotr.

Neišvengta net aukų

– Ar besibaigiantieji metai įeis į istoriją kaip orų rekordų?

– Gali būti. Ruduo buvo antras pagal šiltumą nuo 1961 m. Vidutinė rudens temperatūra – 9,8 °C šilumos, šilčiau buvo tik 2020-aisiais, kai ji siekė 10,1 °C. O rudeniui priklausytų 7,6, tad šiemet 2,1 °C viršijome normą.

Bet ir lapkritis, ir gruodžio pirmas dešimtadienis sausesni, neiškrito nė pusės kritulių normos.

– Tačiau daugėja ir ekstremalių reiškinių. Ar šie metai išskirtiniai šiuo požiūriu?

– Aštuoniolika pasiekė stichines reikšmes, turėjome ir du katastrofinius reiškinius. Įspūdingiausia buvo audra liepos 28–29 d., kai siautė ne tik vėjai, bet ir šešiolikoje meteorologijos stočių fiksuota iškritus daugiau kaip 50 mm lietaus. O Telšiuose per dvylika valandų iškrito katastrofinis kiekis – per 110 mm – kritulių, o vidurkis per mėnesį – apie 84–87 mm. Taigi per dvylika valandų iškrito gerokai daugiau nei mėnesio norma. Ši audra pridarė ir daugiausia nuostolių – ir lūžę medžiai, ir poplūdžiai, ypač vakarinėje, šiaurės vakarų Lietuvoje, bet ir visiems kliuvo, net ir Vilniuje nebuvo elektros. Neapsieita ir be žmonių aukų – Grigiškėse moterį mirtinai sužalojo ant jos užvirtęs vėjo išverstas medis.

1996-aisiais antrąją Kalėdų naktį Ukmergėje fiksuota –32°C temperatūra, o šiemet didesnėje Lietuvos dalyje prognozuojama pliusinė temperatūra.

Kitas katastrofinis reiškinys – liepos 13 d. viesulas Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Sūkurio vėjo greitis siekė 60–70 m/s. Jis ne tik laužė medžius, bet namus sugriovė, ką jau jau kalbėti apie stogų nuplėšimą.

Turėjome ir tris kaitras, kai tris dienas iš eilės fiksuota 30 °C ir daugiau temperatūra.

– Kaip pasikeitė orai per jūsų, kaip sinoptikės, karjerą?

– Keičiasi ne tik orai, bet ir jų stebėjimo priemonės, technologijos. Pavyzdžiui, anksčiau kritulių kiekį matuodavo žmonės, o dabar tai daroma automatizuotai. Automatika dirba nuolat, galime pažiūrėti, kada prasidėjo lietus, kada buvo smarkiausias ir kada nustojo. Anksčiau tikrindavome kas dvylika valandų, tad galėjome pasakyti, kad naktį prilijo tiek, dieną tiek, o nuo kada iki kada lijo, ar pasiekė pavojingo ar stichinio reiškinio kriterijų, informacija buvo nelabai tiksli.

Svarstoma ir apie kriterijų pakeitimą. Pavyzdžiui, jau manoma, kad speigas gal turėtų būti fiksuojamas ne nuo –30 °C, nes paskutinis toks buvo 2012-aisiais, o gal jau reikia nuo –28 °C. Gal pagal tai, kad jis tapo itin retas, reikia pakeisti kriterijų.

Lygiai tas pats su liūtimis. Dabar jau dažnai, jei ne vienoje, tai kitoje stotyje, būna 50 mm per dvylika valandų, kas laikoma stichiniu lygiu. Tad gal jau reikėtų tokiu laikyti nuo 60 mm, nes 50 mm pasidarė dažnas rodiklis. Be to, svarbu, ir per kiek laiko iškrenta: jei 30 mm per valandą, gali padaryti didesnių nuostolių nei 50 mm per dvylika valandų. Tokių niuansų daug ir kai kuriuos kriterijus keičiame.

Bet ne tik temperatūros termometrai ir kiti matavimo prietaisai pasidarė tikslesni – mūsų regione orai tikrai šyla, stichinių reiškinių daugėja, jie ekstremalėja, darosi skaudesni. Tokios tendencijos.

Jas patvirtina faktai. Vilnius matuoja oro temperatūrą nuo 1770 m., ir per 250 metų, kai braižomas grafikas, matome, kad vidutinė metinė temperatūra kyla aukštyn.

Kalbant apie sezonus, žiemos beveik neturime, rugsėjis pasidarė kaip vasaros tąsa. Bet būna, kad kovą ar net balandį, gegužę iškrenta sniego. Kaitina, o paskui staigus orų pasikeitimas, prisninga gegužės pradžioje ar viduryje, kaip kad 2021 m.

Ir augalams kenkia, atsiranda naujos augalų ar gyvūnų, paukščių rūšys, visokie šliužai, kokius anksčiau matydavome tik pietų šalyse.

– Tai baltos Kalėdos jau nutiks tik kaip stebuklas?

– Šiemet kol kas to nematome. Bet pasilikime tą viltį Naujiesiems metams.