Būtina ieškoti kompromisų, kad Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos asociacijos sutartis būtų pasirašyta šiemet Vilniuje, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka.

Jo teigimu, vienas žmogus, nors ir žymus, negali lemti visos šalies likimo.

„Ar vienas žmogus, vienas pilietis, viena, kad ir labai žymi Ukrainos politikė, pagarba jai, gali lemti Ukrainos valstybės likimą? Jūs suprantate, apie ką aš kalbu. Ar ponios J. Tymošenko problematika, kas tikrai žmogiškai suprantama, gali nulemti visos Ukrainos, kaip valstybės, ir jos piliečių likimą? Manau, kad turėtume ieškoti kompromisų“, - penktadienį Seime per susitikimą su Europos Parlamento (EP) vadovų ir frakcijų pirmininkais pareiškė B. Juodka.

Jo teigimu, asociacijos sutartis tėra pirmas žingsnis, jį žengus Ukrainos dar lauktų ilgas, bet šiai šaliai būtų duotas ženklas, kad jis laukiama ES.

„Asociacijos sutartis - tik pirmas žingsnis, dar tiek toli iki ES, kad mes galime padaryti viską, kad ta šalis taptų ir demokratiškesnė, ir nebūtų selektyvaus teisingumo, ir žmogaus teisės būtų labiau gerbiamos, ir korupcijos būtų mažiau“, - kalbėjo Lietuvos parlamentaras.

Pasak jo, Lietuva tarp pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų iškėlė Rytų partnerystės problematiką. Lapkritį įvyks vienas svarbiausių pirmininkavimo renginių - Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame turėtų dalyvauti 28 ES valstybių ir šešių Rytų partnerystės šalių vadovai.

„Būtų gražu, kad susirinktų lapkritį politikai iš Armėnijos, Gruzijos, Moldovos, žinodami, jog baigėsi sėkmingai derybos dėl jų asociacijos sutarčių. Labai gražu būtų pasiekti ženklų žingsnį liberalizuojant vizų sistemą su mūsų šešiais Rytų partneriais. Vienas iš tikslų yra pasirašyti ES ir Ukrainos asociacijos sutartį“, - dėstė B. Juodka.

Tačiau jis pripažino, kad ne visi optimistiškai žiūri į šį tikslą.

„Kas trukdo, jūsų nuomone, pasirašyti tą asociacijos sutartį? Suprantama - Europos vertybės yra šventas dalykas: demokratija, žmogaus teisės ir kitos - bet ar visas tas vertybes atitinka Vakarų Balkanų šalys, kurios artėja ir artėja prie ES? Suprantame, Ukraina kai kurių tų vertybių netenkina. Bet mano klausimas ne retorinis - ar ES gali daryti kai kurių kompromisų?“ - kolegų iš Europos Parlamento klausė Seimo komiteto pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad jeigu ES Ukrainos atžvilgiu nepadarys kompromisų, tuo pasinaudos Rusija, kuri su Kazachstanu, Baltarusija įkūrė Eurazijos sąjungą.

„Prieš kelias dienas buvo susitikę Rusijos, Kazachstano, Baltarusijos prezidentai ir jei pajuokaudami paskelbė, kad Ukraina pasirašė asociacijos sutartį su Eurazija. Yra pajuokavimas, bet jūs puikiai suprantate - arba Ukraina bus ES, arba Ukraina bus Eurazijos sąjungoje. Ko mes norime?“ - klausė B. Juodka.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) savo ruožtu teigė, kad dauguma EP narių pritaria B. Juodkos žodžiams, kad Ukraina yra Europos valstybė, bet kol kas požiūriai demokratijos klausimais su šios šalies valdžia nesutampa.

„Plėtodami dialogą su Ukraina demokratijos temomis, kol kas laikomės skirtingų pozicijų“, - sakė jis.

M. Schulzas priminė, kad jo iniciatyva į Kijevą pasiųsta tarpininkų misija, kuri turi padėti susikalbėti dabartinei Ukrainos valdžiai ir opozicijai. Politikas tvirtino matąs pirmuosius gerus tos misijos rezultatus.

Anot jo, artimiausiomis savaitėmis EP vyks svarbios diskusijos dėl asociacijos sutarties su Ukraina.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį pareiškė, kad Kijevas tikisi palankaus ES sprendimo dėl asociacijos sutarties per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, kuris rudenį vyks Vilniuje.

Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius trečiadienį teigė, kad ES šiuo metu dar nepasirašytų asociacijos sutarties su Ukraina, nes šalis dar nepadarė visų namų darbų.

Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje įvyks lapkričio 28-29 dienomis, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai.