- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koalicinėje keturių partijų centro dešinės Vyriausybėje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) reikalauja premjero ir dar šešių ar septynių ministrų portfelių.
Premjeras beveik aiškus
Jau naktį po antrojo Seimo rinkimų turo į Vilniaus viešbutį "Europa City", kur buvo susirinkę konservatoriai, atvyko centro dešinės koalicijos partneriai. Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininkas Arūnas Valinskas, Liberalų sąjūdžio (LS) vicepirmininkas Gintaras Steponavičius bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovas Artūras Zuokas su TS-LKD lyderiu Andriumi Kubiliumi aptarė būsimos koalicijos ir Vyriausybės metmenis.
Iš esmės sutarta derėtis dėl valdančiosios koalicijos formavimo ir vadovautis Seime gautų mandatų proporcijų principu.
Preliminariai taip pat susitarta, kad daugiausia mandatų gavusi partija deleguos savo premjerą, antroje vietoje pagal frakcijos dydį likusi politinė jėga siūlys naująjį Seimo pirmininką.
Tai reiškia, kad daugiausia vietų Seime turėsianti TS-LKD įgis teisę deleguoti ministrą pirmininką. Juo turėtų tapti A.Kubilius. Jau šiandien jis turėtų susitikti su Prezidentu Valdu Adamkumi ir su juo aptarti valdančiosios koalicijos formavimo darbus bei būsimosios centro dešinės Vyriausybės sudarymą. Neatmetama, kad šiandien Prezidentui bus pateiktos galimos naujųjų ministrų kandidatūros.
A.Valinsko kandidatūra nežavi
TPP gauna teisę deleguoti naująjį parlamento vadovą. Partijos lyderis A.Valinskas kol kas nei patvirtina, nei paneigia, kad būtent jis taps Seimo pirmininku. "Bet mums priklausytų ši iniciatyva", – pareiškė TPP lyderis.
Neoficialiomis žiniomis, kiti koalicijos partneriai neprieštarautų A.Valinsko kandidatūrai, nors ir nesižavi tokia perspektyva. Todėl per derybas dėl koalicijos formavimo esą gali būti svarstoma galimybė TPP siūlyti pasirinkti kitą galimą kandidatą, ne iš šou pasaulio atstovų, patekusių į Seimą, arba perduoti šią teisę kitam partneriui. Tokiu atveju Seimo pirmininko postas esą galėtų atitekti LS, į šias pareigas pretenduotų partijos lyderis Eligijus Masiulis arba Gintaras Steponavičius.
Kita vertus, A.Valinskas vakar koalicijos partneriams jau leido suprasti, kad yra linkęs siekti parlamento vadovo pareigų ir neketina jų kam nors perduoti.
Konservatorių dėlionės
TS-LKD bus naujos koalicijos ašis, todėl šiai partijai, be premjero, dar priklausytų apie pusę visų ministrų portfelių – šeši arba septyni. Konservatoriai ketina pakovoti dėl Finansų, Ūkio, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų vadovų postų. TS-LKD gali atitekti ir susisiekimo, sveikatos apsaugos, žemės ūkio arba švietimo ir mokslo ministrų postai.
Į finansų ministrus gali būti kviečiamas Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimundas Kuodis, dabartinis Statistikos departamento direktorius Algis Šemeta arba į naująjį Seimą perrinktas Rimantas Dagys. Ūkio ministru gali tapti buvęs Panevėžio meras Vitas Matuzas, ekspremjeras Albertas Šimėnas arba vienos bendrovės vadovas Arvydas Sekmokas.
Vadovauti Krašto apsaugos ministerijai gali būti pavesta Seimo narei Rasai Juknevičienei arba buvusiam kariuomenės vadui Jonui Kronkaičiui. Minima ir parlamentaro Audroniaus Ažubalio pavardė. Bet A.Ažubalis gali gauti ir užsienio reikalų ministro portfelį. Kita vertus, skiriant šį ministrą svarų žodį gali tarti už užsienio politiką atsakingas Prezidentas. Todėl gali būti, kad diplomatijos šefo pareigos atiteks kuriam nors karjeros diplomatui.
Į susisiekimo ministrus gali būti kviečiami buvęs viceministras Algirdas Šakalys, buvęs saugumo darbuotojas Raimundas Burkovskis, į sveikatos apsaugos – Seimo nariai Irena Degutienė arba Antanas Matulas, į žemės ūkio – parlamentarai Kazys Starkevičius arba Donatas Jankauskas. Švietimo ir mokslo ministru gali būti siūlomas į Seimą išrinktas Mantas Adomėnas arba buvęs Molėtų rajono meras Valentinas Stundys.
Siūlo naują ministeriją
Švietimo ir mokslo ministro portfeliu suinteresuoti ir liberalai. Jų galimas kandidatas į šias pareigas būtų G.Steponavičius.
LS pretenduotų dar į vieną, galbūt du ministrų postus: sveikatos apsaugos, vidaus reikalų arba socialinės apsaugos ir darbo.
A.Valinsko vadovaujama TPP turėtų deleguoti du arba tris ministrus. Teisingumo ministerijos vadovu gali tapti teisės profesorius Vytautas Nekrošius. Kultūros ministru norėtų būti į Seimą išrinktas buvęs dainininkas Laimontas Dinius, vidaus reikalų – parlamentaru tapęs Dainius Budrys.
Liberalcentristai gali gauti vieną ministro portfelį, bet per derybas gali būti išpeštas dar vienas. A.Zuokas pretenduotų į aplinkos ministrus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovu gali tapti į naująjį Seimą neišrinktas Jonas Čekuolis, Vidaus reikalų ministerijos vadovu – dabartinis ministras Regimantas Čiupaila.
LiCS siūlo koalicijos partneriams pagalvoti apie Ūkio ministerijos pertvarkymą į dvi: Inovacijų bei Energetikos ir būsto renovavimo. Jeigu tai būtų įgyvendinta, atsirastų dar vienas ministro portfelis.
Gali naikinti apskritis
Per derybas bus kalbama ir apie postus Seime: vicepirmininkus, komitetų vadovus ir jų pavaduotojus. Šios pareigos taip pat turėtų būti padalytos proporciniu principu pagal partijų turimas vietas Seime.
Neoficialiai kalbama, kad prie valdančiosios daugumos gali prisijungti ir trys į Seimą išrinkti Lenkų rinkimų akcijos atstovai. Neva jiems pakaktų gauti Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo ir kurio nors viceministro pareigas.
LiCS ketina pretenduoti į kelių apskričių viršininkų, pirmiausia Vilniaus, postus. Tačiau, kitais duomenimis, valdančioji koalicija gali siekti išvis panaikinti arba pertvarkyti apskritis, todėl viršininkų pareigos esą gali ilgainiui dingti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika6
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...