„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie orų permainas kalbėjo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Gintautas Stankūnavičius.
– Ar šie šalčiai jus stebina?
– Jei atsižvelgsime į šiuolaikines žiemas, kai jos tapo labai švelnios ir kartais per visą žiemą neturėdavome pastovios sniego dangos, tai dabar orai atrodo ekstremalūs.
Tačiau, jei pažiūrėsime į 30–40 metų archyvus, panašių žiemų būdavo trys ar keturios per dešimtmetį, ir tai buvo visiškai normalu.
Paskutinė labai šaltų žiemų serija buvo 2010-aisiais, po to – dalis žiemos 2011-aisiais ir 2012-aisiais. Labai anomalus buvo ir 2013 m. kovas. Po to turėjome tik labai šaltus fragmentus – porą ar tris savaites per visą žiemos sezoną.
– Ar ilgas šalčių išsilaikymas jums, kaip mokslininkui, netikėtas?
– Tam yra sąlygos. Nuo maždaug Kalėdų kelias Atlanto oro masėms buvo užtvertas. Nesakau, kad ta užtvara visada buvo vienoje vietoje, tačiau švelnesnių, drėgnesnių oro masių neturime.
Tuščia vieta nebūna – į jų vietą atkeliauja kitos oro masės, tarpkontinentinės. Jos yra žymiai šaltesnės, o šiomis dienomis laukiama, kad atkeliaus labai šaltų oro masių porcija nuo poliarinio Uralo, gal net nuo Taimyro pusiasalio dalies, ir ji maždaug dvi–tris paras išsilaikys netoli Lietuvos.
Tokiais atvejais pasireiškia mikroklimatinės sąlygos. Šaltas oras paprastai dėl savo svorio suteka į žemesnes vietas, mėgsta tokias teritorijas, kur vėjo greitis silpnesnis, o prie giedro dangaus susidaro palankesnės sąlygos ekstremaliai temperatūrai.
– Kada atšils?
– Kol kas atšilimo nematyti. Prieš savaitę ilgalaikės prognozės rodė, kad atšilimas, kuris mums sukėlė intensyvią lijundrą, apledėjimus ir avarijas, turėjo toliau slinkti į šiaurę ir šiaurės rytus.
Kurį laiką šalčiai turėjo nuslūgti, tačiau tas blokavimas pasirodė stipresnis, ir lijundra pasiekė tik vidurio bei pietinę Lietuvą, o šiaurinei daliai kliuvo mažiausiai. Galiausiai šiluma grįžo atgal į pietryčius, link Ukrainos, ir buvo visai išstumta iš Europos.
Kitas bandymas bus kitos savaitės pabaigoje – vėl iš pietų bandys prasiveržti šiltesnis oras, nes iš vakarų kelias yra visiškai uždarytas.
– Neseniai kalbinau europarlamentarą, kuris džiaugėsi, kad Briuselyje yra dešimt laipsnių šilumos ir jau kalasi žolė. O juk Briuselis ne taip toli nuo Lietuvos. Kodėl tokie ryškūs skirtumai?
– Briuselyje ne visada taip buvo šilta. Kai kurie frontai dar prasiskverbia iki vakarinės Skandinavijos, tačiau galiausiai jie sustoja ir grįžta atgal. Dabar Islandijoje yra gerokai šilčiau nei pas mus.
Dalis šilumos dabar keliauja į šiaurę ir šildo šiaurinių bei poliarinių platumų gyventojus. Taip pat šiuo metu šilčiau Viduržemio jūros regione ir Artimuosiuose Rytuose.
– Kiek šansų, kad kitos savaitės šilumos pliūpsnis gali pakeisti situaciją?
– Manau, vos 25 procentai, bet tai tik mano spėjimas. Šaltis sumažės, tačiau šilumos negausime. Kaip ir dabar – Druskininkuose, Varėnoje, Lazdijuose buvo nulis ir kelios dešimtosios virš nulio, o šiaurinėje Lietuvoje – septyni laipsniai šalčio.
– Ką rodo vasario prognozė?
– Ji rodo, kad vasaris bus vėsesnis ir sausesnis už daugiamečių stebėjimų vidurkį. Kol kas nieko pavasariško žadėti negaliu. Nors prognozės yra labai nepastovios – jos keičiasi kas tris–keturias dienas. Tas nepastovumas susijęs su šiuolaikinėmis anomalijomis.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)