Seimas antradienį slaptu balsavimu nepritarė opozicijos atstovų inicijuotai interpeliacijai teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui, nors specialios komisijos verdiktas ministrui buvo nepalankus.

Išvada – neigiama

Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūno Valentino Mazuronio parengtą interpeliaciją R.Šimašiui plenariniame posėdyje apsvarstę parlamentarai sudarė specialią redakcinę komisiją, kuri turėjo įvertinti teisingumo ministro atsakymus į jam užduotus klausimus.

Komisija pasiūlė nepritarti valdančiojo Liberalų sąjūdžio į Vyriausybę deleguoto teisingumo ministro atsakymams į Seimo narių interpeliacijoje pateiktus klausimus. Komisijoje, kurią sudarė 12 narių, balsai pasiskirstė po lygiai: 6 ir 6. Tačiau kadangi komisijai pirmininkavo socialdemokratas Juozas Olekas, jo balsas buvo lemiamas – atsakymams nepritarti.

Toks komisijos parengtas projektas gali būti priimtas tik tuo atveju, jei už jį slapta balsuoja ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Tačiau slapta balsuojant dalyvavo 63 Seimo nariai. Už komisijos išvadą balsavo vos 36 parlamentarai, prieš buvo 15, susilaikė 4. Todėl Seimui gerokai pritrūko balsų nutarimui dėl nepasitikėjimo R.Šimašiumi priimti ir jis išliko Teisingumo ministerijos vadovu.

Valdantieji jau anksčiau deklaravo siekiantys apginti savo ministrą.

Slapta balsuojant nepakakus balsų komisijos pateiktai išvadai patvirtinti, laikoma, kad teisingumo ministro R.Šimašiaus atsakymams pritarta. Interpeliacijos svarstymas tuo baigtas.

Pažėrė klausimų

Antradienio plenarinio posėdžio pradžioje kalbėjęs interpeliacijos pagrindinis iniciatorius V.Mazuronis tvirtino, kad teisingumo ministras atsakingas už valstybės politiką sprendžiant įvairiausius su teisingumu susijusius klausimus.

"Bedugnė tarp biurokratizuotos ir uždaros teisėtumo sistemos ir tikrojo teisingumo sumažėjo ar padidėjo? Ar apskritai įmanomas teisingumas tų, kurie neturi pakankamai pinigų ar ryšių teismų sistemoje, atžvilgiu? Norėtųsi išgirsti ministro paaiškinimus dėl rezonansinių, visuomenę jaudinančių bylų: vadinamosios Kauno pedofilijos, Vytauto Pociūno žūties ir kitų. Taip, teismai turi būti nepriklausomi, taip, teismų sprendimus visiems privalu vykdyti. Bet kas daroma, kad situacija valstybėje teisingumo siekimo srityje akivaizdžiai keistųsi? O, mūsų nuomone, ją tikrai verta keisti", – kalbėjo V.Mazuronis.

Pripažino problemas

Seimo tribūnoje atsistojęs R.Šimašius pripažino, kad teisingumo Lietuvoje vis dar stinga.

"Kas kaltas, kad teisingumo Lietuvoje yra mažiau, nei mes visi norėtume, nei aš pats norėčiau? Turbūt interpeliacijos autoriams būtų patogiau, jeigu atsakomybę už visas problemas prisiimčiau pats. Netgi už tas problemas, kurios neįeina į Teisingumo ministerijos kompetenciją. Deja, turiu interpeliacijos autorius nuliūdinti. Ministerija dirba ir vykdo reformas teisingumo srityje, bet tik neperžengdama ribų, kurios nustatytos Konstitucijos ir įstatymų", – pabrėžė ministras.

"Atsakingai vykdžiau ir vykdau man pagal kompetenciją priskirtus darbus, bet tikrai nesiimsiu telefoninės teisės ir nesikišiu ten, kur kištis draudžia mūsų Konstitucija ir įstatymai", – pridūrė jis.

Opozicija klausė R.Šimašiaus, ar jis kaip teisingumo ministras nemato savo atsakomybės dėl susidariusios padėties teisingumo vykdymo srityje, apeliuojant į situaciją, susidariusią Garliavoje, kur grupė žmonių saugo mažametę mergaitę nuo teismo sprendimo dėl jos perdavimo motinai įvykdymo.

"Lietuvoje teismai yra nepriklausomi. Jų sprendimams įtakos negali daryti joks politikas, pareigūnas ar kitas asmuo. Interpeliacijos būčiau iš tiesų nusipelnęs, jei būčiau elgęsis priešingai ir viešai ar kitais būdais reiškęs nuomonę apie teismo sprendimo teisingumą ar pagrįstumą. To nedariau ir nedarysiu, nes tai būtų akivaizdus mūsų Konstitucijoje įtvirtintų principų pamynimas", – pabrėžė ministras.

Jis priminė, kad Lietuvoje yra teisinė valstybė, kurioje negalimi linčo teismai: "Turime naudotis teisinėmis ginčų sprendimo priemonėmis ir vykdyti teismų sprendimus. Jie vieninteliai mūsų šalyje vykdo teisingumą."

"Teisingumo ministerija negali kištis į teismų sprendimų priėmimą ir jų vykdymą. Ministerija taip pat pagal savo kompetenciją negali kontroliuoti antstolių procesinės veiklos, kontroliuoti policijos, vaiko teisių apsaugos tarnybų darbo", – nurodė ministras.

Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Dailis Alfonsas Barakauskas teiravosi ministro, kodėl šis neprisiima atsakomybės dėl to, kad neišnagrinėtos rezonansinės bylos: Bražuolės sprogdinimas, Juro Abromavičiaus nužudymas, V.Pociūno žūtis, taip pat Kauno pedofilijos byla.

"Gerai, jog nekaltinate manęs, kad esu atsakingas už Šventojo Brunono nužudymo bylą, kad nerasti įtariamieji šio nusikaltimo padarymu", – ironiškai į tai atsakė R.Šimašius. Jis dar kartą pakartojo, kad ne Teisingumo ministerija tiria bylas ir jas nagrinėja. Tai atitinkamų teisingumą įgyvendinančių institucijų kompetencija.