dabar neseniai rodė apiė kapus... ir toks vyriškis aiškina, atvažiuoju kartą į metus, kad kapai būtų tvarkingi... ir vėl skubu, kad mano stovįjimo vietos neužimtų... kam .. žmogus kartą` atvažiavo į kapus... nesuprantu.. teisingai, aš esu seno kirpimo žmogus, kuris gerbia visą savo šeimą...
Kaip gali kažko rūpintis, jeigu dabar niekas šito nemokina; Rūpintis tik savimi ir apkalbėt, pult kitus vardan parodyti savo egzistenciją. Rūpintis dar pinigais, turtais
Niekam mes nereikalingi. Vis labiau ir daugiau. Prisiekiam amzina meile prie altoriaus, siekiame kad niekad nepaliksime ir - paliekame. Niekam neidomus senas nukvakes palieges tevas - juk reikes rupintis, vargti.. atiduodame i seneliu namus, paskui ir i kapus, nes toks trukdo “skrolinti” Ir gyventi. Tegu tupinasi kiti, as cia prie ko?
O kas sukūrė mums tokias gyvenimo sąlygas, kad žmogus nuolatos visą savo gyvenimą privalo bėgti kaip voverė rate, o kai nustoja bėgti - iškrenta iš to rato ir pradeda merdėti, kol sulaukia savo galo... Tai kur čia tu galėsi pasirūpinti dar kažkuo, nes pačiam savimi pasirūpinti tokiame gyvenime jau sudėtinga?!
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)