Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ balandžio 4-ąją mini savo veiklos dvidešimtmetį. Nors apie teroristinius aktus lietuviai daugiau žino tik iš užsienio naujienų pranešimų ir rodomų filmų, kaip nebūtų keista, darbo „Aro“ pareigūnams užtenka.

Reaguojama rimtai

„Daugelis įsivaizduoja, kad „Aras“ nieko nedaro, tik treniruojasi. Taip nėra“, - teigia ne vienerius metus rinktinei vadovaujantis Viktoras Grabauskas.

Keliose operacijose per 20 metų teko dalyvauti „Aro“ pareigūnams, šiandien jau niekas suskaičiuoti negali, nes vien pernai, pasak V.Grabausko, rinktinės vyrai dalyvavo  206 kovinėse operacijose. Jiems tenka ir nukenksminti sprogmenis, ir vaduoti įkaitus, sulaikyti ginkluotus pavojingus nusikaltėlius.

Nors, nemažai pranešimų, apie rastus sprogmenis būna melagingi, pareigūnai vykdami į nurodytą vietą, apie tai negalvoja. „Kiekvieną pranešimą mes priimame kaip realų, nes kitaip negalėtume dirbti“, - sako „Aro“ vadas.

Paskutinis toks iškvietimas buvo gautas vėlų trečiadienio vakarą. 22.24 val. į Policijos departamento elektroninį paštą atsiųstas pranešimas apie tariamai užminuotą Ukmergės techologijų ir verslo mokyklą. Anonimas informavo, kad mokykloje padėta net 15 kilogramų trotilo, todėl reikia paskubėti, nes "laikas tiksi ir sprogimas numatomas 12:00 kovo 31 dieną".

Informaciją apie šį įvykį perduota Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnams, į įvykio vietą išvyko ir „Aro“ išminuotojai.

„Žmonės per naktį patikrino visus mokyklai priklausančius pastatus, tačiau sprogmenų nerado“, - kalbėjo rinktinės vadas.

„Teroristą“ surado vaikai

Anksčiau, jo teigimu, tokių melaginų iškvietimų būta kur kas daugiau. Ypač šis nusikaltimas buvo populiarus tarp moksleivių. Vaikai bijo kontrolinio, todėl skambina į policiją ar bendruoju pagalbos telefonu ir praneša, kad mokykla užminuota.

Nors skambutį priėmęs pareigūnas vos tik išgirdęs vaikišką balsą supranta, kad pranešimas greičiausiai bus melagingas, tačiau apie jį nutylėti negali. Tokios taisyklės. Ant kojų sukeliama policija, medikai, vyksta „Aras“.

Pasak V.Grabausko, tokių iškvietimų labai sumažėjo po vienos Vilniaus mokyklos direktoriaus drąstiško sprendimo. Jis dėl tokio anonimo nutrauktas pamokas perkėlė į šeštadienį. Suprantama, tai labai papiktino mokyklos moksleivius ir jie patys ėmėsi nusikaltimo tyrimo. „Patys mokiniai greitai surado tą teroristą“, - prisimindamas šį įvykį juokėsi rinktinės vadas.

Daugelis iki šiol labai klysta galvodami, kad ten, kur randamas sprogmuo, iškart jo neutralizuoti vyksta „Aro“ pareigūnai. „Jei sprogmuo yra 2-ojo Pasaulio karo laikų, ar senesnis, jo sunaikinimas yra kariuomenės išminuotojų darbas. Mes vykstame tik tada, jei yra grėsmė, kad sprogmuo bus panaudotas teroristiniais ar kriminaliniais tikslais“, - pasakojo V.Grabauskas.

Įkaitų vadavimas

V.Grabausko teigimu, bene labiausiai jam ir jo pareigūnams įsiminusi operacija yra 2001 m. spalį vykusi įkaitų drama Panevėžyje. Kai ginkluotas iki  šiol ieškomo Romo Zamolskio bendras Virginijus Savickis įkaitais paėmė pagyvenusią moterį ir trylikametį jaunuolį.

„Žurnalistai iki šiol rašo, kad šioje įkaitų istorijoje buvo ir R.Zamolskis. Galiu pasakyti, kad mes nei jo matėme, nei jį gaudėme“, - sakė V.Grabauskas.

R.Zamolskis jau buvo dingęs iki į Panevėžį atvyko „Aro“ pareigūnai. Kai šiuos du ieškomus nusikaltėlius atpažino policininkai, prasidėjo susišaudymas. R.Zamolskiui per mokyklos teritoriją pavyko pasprukti, o jo bendras nubėgo į gyvenamąjį namą ir paskambino į pirmo pasitaikiusio buto duris. Jas atidariusi moteris ir bute tapęs berniukas tapo V.Savickio įkaitais. „Ši operacija buvo itin sudėtinga ir reikalaujanti kruopštaus pasiruošimo, nes žinojome, kad moteris serga epilepsija, todėl iškart supratome, kad bet kokių medžiagų naudojimas yra negalimas“, - kalbėjo „Aro“ vadovas.

Vis dėlto, kaip visi žinome, operacija baigėsi sėkmingai, įkaitai buvo išvaduoti, tačiau pats nusikaltėlis žuvo. „Visada stengiamės, kad nereikėtų panaudoti šaunamojo ginklo prieš asmenis, bet ne visada tai įmanoma, niekur nuo to nedingsi“, - prisipažįsta V.Grabauskas.

Įvykių netrūko

Kitas labai įsimintas įvykis „Aro“ pareigūnams – elektros stulpų užminavimas Latvijos – Lietuvos pasienyje, 2006 m. lapkričio pabaigoje. Tuo metu Latvijoje vyko svarbus užsienio šalių aukštų pareigūnų pasitarimas, todėl jei elektros stulpai būtų sprogę, tai būtų turėję įtakos ir jam.

Laimė, tada incidentas praėjo be blogų pasekmių - elektros stulpai nesprogo tik dėl techninio gedimo, kurio nusikaltėliai tiesiog nenumatė.

„Stulpo atrama išgręžiota, pridėta sprogmenų, keliasdešimt metrų nuo stulpo atramos nutiesti laidai, nuimti tvirtinimo atramą laikę lynai. Vadinasi, nusikaltimas baigtas organizuoti. Ar galėjo būti bandyta sprogdinti, ar buvo bandoma tiekti elektros srovę, to negalime dabar pasakyti. Galbūt grandinėje buvo elektros srovės pertrūkis. Taigi gal sprogimas neįvyko vien tik dėl techninio gedimo, kurio nenumatė ketinęs sprogdinti asmuo“, – tada „Žinių radijui“ sakė Lietuvos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis.

Dėl šio nusikaltimo buvo sulaikytas teisėsaugai žinomam 28 m. Biržų rajono gyventojas Linas Garbenis.

Pats V.Garbauskas sako, jog jam bene įsiminitiniausia pirmoji operacija, kurioje jam teko dalyvauti. Tai buvo jo tarnybos rinktinės pradžioje, 1992 m. Alytuje, kai vyko dviejų miesto grupuočių „Baublių“ ir „Plikių“ tarpusavio aiškinimasis. Tiesa, ši operacija pasisuko netikėta linkme, buvo tikėtasi, kad grupuočių narių santykių aiškinimasis peraugs į konfliktą ir juos pareigūnai sulaikys, tačiau viskas baigėsi ramiai.

Žavėjosi net korėjiečiai

Dabar „Aras“ yra specializuota savarankiška policijos įstaiga, kurioje dirba apie 150 žmonių, iš jų apie 80 priklauso šturmo būriui. Iki 2004 m. šios rinktinės darbas buvo ir liudytojų apsauga, tačiau vėliau ši funkcija perduota Kriminalinės policijos biurui.

Šios įstaigos darbas apgautas nemažai paslapčių. Kaip prisipažįsta V.Grabauskas, jis dėl darbo specifikos turi nuolat prilaikyti liežuvį už dantų ir iškart perspėja, kad nei žurnalistai, nei kažkas kitas niekada nesulauks atsakymų, atrodytų net į paprasčiausius klausimus, pavyzdžiui, kokio galingumo sprogmuo buvo panaudotas susprogdinus vieną ar kitą objektą ar, kas įvyktų, jei sprogtų 5 kilogramų svorio trotilo sprogmuo.

„Ši informacija gali bet kada būti panaudota asmenų linkinčių kažkam negero, todėl nepykite, bet mes apie tai nekalbame ir niekada nekalbėsime“, - žurnalistams sakė „Aro“ vadas.

2004 m. Lietuvos antiteroristinių operacijų rinktinė buvo priimta į tarptautinę organizaciją ATLAS, kuri vienija ES šalių kovos su terorizmu padalinius ir šioje organizacijoje vertinama tikrai gana palankiai.

Tačiau lietuviai, dar ir prieš įstojant į šią organizaciją garsino Lietuvos vardą pasaulyje. Dar 2001 m.  Pietų Korėjos kinematografininkai apie „Aro“ darbą sukūrė pusantros valandos trukmės filmą, kurį, kaip teigiama, žiūrėjo apie 50 mln. žmonių.

„„Daugelis žiūrinčių televiziją mūsų pareigūnus sivaizduoja kaip Arnoldą Švarcnegerį. Mes tokie nesame, bet be įgūdžių, reikiamo pasirengimo, fizinio ir protinio pasiruošimo šio darbo tikrai nepadirbsi“, - sakė V.Grabauskas.