Apžvalga: svarbiausi savaitgalio įvykiai Pereiti į pagrindinį turinį

Apžvalga: svarbiausi savaitgalio įvykiai

Pateikiame svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / freepik.com nuotr.

Karantino griežtinimas. Griežtinant karantiną, Lietuvoje nuo trečiadienio bus uždaryta dauguma parduotuvių, išskyrus maisto prekių, apribojamas žmonių išvykimas iš namų be svarbios priežasties, tačiau šeimoms bus leidžiama palikti namus pasivaikščioti atvirose vietovėse savivaldybės ribose, nesusitinkant su kitais žmonėmis. Tokį sprendimą sekmadienio vakarą priėmė į pirmąjį posėdį susirinkusi Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė. Be maisto parduotuvių, toliau dirbti galės vaistinės, veterinarijos, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių parduotuvės. Švietimo įstaigos dirbs nuotoliniu būdu, tačiau darželiai turės priimti vaikus, jei jų tėvai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Šios sąlygos galios iki sausio 31 dienos.

Koronaviruso situacija:

– Šeštadienį pranešta apie 3303, sekmadienį - 2849 naujus koronaviruso atvejus, mirė atitinkamai 27 ir 24 žmonės.Sekmadienio duomenimis, ligoninėse gydoma per 2,2 tūkst. COVID-19 pacientų, 191 iš jų – reanimacijoje. Virusas toliau plinta ligoninėse, globos įstaigose, įmonėse.

– Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, Lietuva pagal sergamumą COVID-19 šiuo metu yra antroje vietoje iš 31-os vertinamos Europos valstybės, pagal mirtis – trylikta. Didžiausias sergamumas fiksuojamas Kroatijoje.

– Vokietijoje nuo trečiadienio bus uždarytos nebūtinomis prekėmis prekiaujančios parduotuvės, kirpyklos ir mokyklos, draudžiama viešose vietose prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tokios karantino priemonės galios iki sausio 10 dienos.

– JAV ligonines iki pirmadienio ryto turėtų pasiekti bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19. JAV sparčiai auga užsikrėtimo atvejų skaičius: per pastarąsias penkias dienas patvirtinta 1,1 mln. naujų COVID-19 atvejų, o bendras mirties atvejų skaičius artėja prie 300 tūkst. ribos.

– Italijos vyriausybės specialusis komisaras Domenico Arcuri, koordinuojantis šalies atsaką į koronaviruso krizę, sako, kad visos 27 Europos Sąjungos valstybės vakcinavimo kampaniją pradės tą pačią „simbolinę“ dieną, o po to vykdys platesnio masto skiepijimo programas. Vis dėlto, Italijos pareigūnas nenurodė tikslios datos. Italija savo piliečius ketina pradėti skiepyti sausio viduryje.

Padėka ministrams. Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja savaitgalį socialiniame tinkle „Twitter“ padėkojo darbą baigusiems Lietuvos vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrams Ritai Tamašunienei ir Linui Linkevičiui už palaikymą ir suteiktą prieglobstį nuo Minsko režimo bėgantiems baltarusiams. Lietuva nuo rugpjūčio mėnesio yra išdavusi 714 leidimų baltarusiams atvykti humanitariniais tikslais, 302 žmonės jau atvyko, 67 yra paprašę politinio prieglobsčio.

Smurtas Minske. Baltarusijos miestuose toliau tęsiantis protestams po rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas autoritarinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka, sekmadienį sulaikyta kelios dešimtys žmonių, daugiausia – Minske. Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, sulaikytųjų taip pat yra Smolevičiuose ir Breste.

„Brexito“ derybos. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sekmadienį sutarė tęsti derybas dėl prekybos po „Brexito“ ir toliau siekti susitarimo. Anksčiau lyderiai sakė, kad iki šio savaitgalio pabaigos nuspręs, ar susitarimas įmanomas, bet po pokalbio telefonu sutarė „žengti dar vieną žingsnį“. B. Johnsonas vėliau pareiškė, kad tikisi rasti sutarimą su ES, tačiau „labiausiai tikėtina“ baigtis yra derybų nesėkmė.

Neramumai Paryžiuje. Prancūzijos sostinėje per šeštadienį vykusius protestus prieš planuojamą saugumo įstatymą buvo suimta 119 žmonių. Protestai tęsiasi trečią savaitgalį iš eilės, žmonės reiškia nepasitenkinimą prieš vadinamojo visuotinio saugumo įstatymo projektą, pagal kurį būtų apribotos visuomenės galimybės kontroliuoti teisėsaugininkų veiksmus.

Teismo verdiktas. JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė Teksaso valstijos ieškinį panaikinti prezidento rinkimų, kuriuose demokratas Joe Bidenas įveikė respublikoną Donaldą Trumpą, rezultatus. Skundas buvo pateiktas dėl balsavimo Mičigane, Džordžijoje, Pensilvanijoje ir Viskonsine, kur pergalę užsitikrino J. Bidenas. Tuo metu JAV didžiuosiuose miestuose vykusiuose D. Trumpo šalininkų mitinguose per susirėmimus su atsakomųjų protestų dalyviais šeštadienį buvo subadyti keturi žmonės, vienas – pašautas.

Maroko ribos. JAV patvirtino „naują oficialų“ Maroko žemėlapį, į kurį įtraukta ginčijama Vakarų Sacharos teritorija. Žemėlapis bus pristatytas Maroko karaliui Mohammedui VI. Vakarų Sachara yra ginčijama ir padalyta buvusi Ispanijos kolonija. Didžiąją jos dalį kontroliuoja Marokas.

Konflikto tęsinys. Kalnų Karabache vėl aidi šūviai – savaitgalį pranešta, kad trys armėnai buvo sužeisti per susišaudymą su Azerbaidžano pajėgomis. Naujas konfliktas ginčijamame regione kilo rugsėjo pabaigoje, šešias savaites trukę karo veiksmai nutraukti taikos susitarimu lapkričio pradžioje.

Gaisras parduotuvėje. Latvijos rytiniame Rėzeknės mieste esančią ūkinių ir statybinių prekių parduotuvę „Depo“ apėmė didelis gaisras, kurį malšino kelios dešimtys ugniagesių, įgriuvo pastato sienos. Bendrovės „Depo DIY“ atstovai sakė BNS, kad per gaisrą žmonės nenukentėjo, tačiau šalimais esančio daugiabučio gyventojai buvo evakuoti, o aplinkinėse gatvėse sustabdytas eismas.

Legendos sugrįžimas. 78-erių Holivudo legenda Harrisonas Fordas ir vėl vaidins nuotykių ieškotoją Indianą Džounsą. „Disney“ savaitgalį pranešė, kad 2022-aisiais turėtų pasirodyti penktasis ir paskutinis legendinės nuotykių sagos filmas, kuriame kultinį vaidmenį atliks būtent H. Fordas. Filmas bus pradėtas filmuoti kitų metų pabaigoje, o ekranus pasieks 2022-ųjų liepą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų