Byla, kurią Europos Komisija (EK) perdavė Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) dėl Lietuvos nevykdomų oro taršos mažinimo įsipareigojimų, gali lemti „skausmingas“ baudas, sako Aplinkos ministerijos atstovas.
„Gali būti vienkartinė bauda, gali būti bauda, pririšta prie kalendoriaus, prie tam tikrų priemonių įgyvendinimo ir panašiai, ir jos (baudos – BNS) iš tikrųjų yra skausmingos“, – LRT laidai „Panorama“ pirmadienį sakė ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys.
Aplinkos ministerija apie minėtam teismui perduotą bylą pranešė pernai lapkritį. EK vertinimu, Lietuva neįvykdė įsipareigojimų sumažinti į atmosferą išmetamų azoto oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekius.
„Azoto oksido sakykime tarša daugeliu atvejų ateina iš transporto, tai sunkusis, lengvasis transportas, dalinai šilumos ūkis. O lakūs organiniai junginiai ateina iš dažų, tirpiklių vartojimo, naftos sandėliavimo“, – visuomeniniam transliuotojui sakė V. Auglys.
Kaip anksčiau skelbė Aplinkos ministerija, už šių teršalų kiekio išmetimo mažinimą atsakingos Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio ministerijos, todėl jos turi rasti efektyvius sprendimus nacionalinei taršai sumažinti.
„Panoramai“ ministerija nurodė, kad Lietuva dėl taršos dar nesibylinėja ESTT, tačiau tai gali įvykti artimiausiu metu.
Savo ruožtu, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socdemas Linas Jonauskas ragino gyventojus daugiau naudoti viešąjį transportą, „demokratas“ komiteto narys Tomas Tomilinas – Vyriausybę investuoti keičiant visuomenės įpročius.
Pasak Aplinkos ministerijos, mažinant išmetamą azoto oksidų kiekį Lietuva nuo tikslo atsilieka 15,3 proc., o lakiųjų organinių junginių – 3,4 procento. Dėl to planuojama atnaujinti Nacionalinį oro taršos mažinimo planą.
Ministerija tikisi, kad plano pakeitimus Vyriausybė patvirtins iki kitų metų vidurio, o iki vasaros pabaigos planas bus pateiktas EK.
Kaip rašė BNS, Europos Sąjunga (ES) yra užsibrėžusi tikslus iki 2030-ųjų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 55 proc., o iki 2050-ųjų tapti neutralia anglies dioksido atžvilgiu lyginant su padėtimi 1990 metais.
EK pernai gegužę pateiktais duomenimis, teršalų kiekis Bendrijoje šiuo laikotarpiu sumažėjo 37 proc. ekonomikai išaugus beveik 70 proc., todėl 2030-ųjų tikslas yra pasiekiamas, jeigu valstybės narės imsis žadėtų veiksmų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)