Neigiamą išvadą jam buvo pateikęs ankstesnės kadencijos Švietimo ir mokslo komitetas, o trečiadienį projektui nepritarė Žmogaus teisių komitetas.

Už projektą balsavo du jo nariai, vienas buvo prieš ir du susilaikė.

„Lingvistiškai nesistemiška“

Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektas Seime toliau galės būti svarstomas tik tokiu atveju, jeigu dauguma parlamentarų nepritars neigiamai Žmogaus teisių komiteto išvadai.

Trečiadienį per komiteto posėdį kalbėję trys kalbininkai pabrėžė, kad siūloma pataisa sugriautų lietuviškų pavardžių sistemą, nuskurdintų kalbą.

„Taip, kaip pateikta dabar įstatymo projekte, būti negali. Tai lingvistiškai nesistemiška. Labai keista išimtis, teigimas, kad daiktų vardai neturi skirtingų giminių, o tai yra netiesa, net išimčių nebūna, ir kuriamas bendro giminės vardo precedentas“, – sakė Antanas Smetona.

Kita vertus, jo teigimu, moteriškos pavardės su galūne -a, -is, -us ir kitos iš principo atrodo įmanomos, tačiau tam reikia platesnių tyrimų ir diskusijų bei visai kitokio teisinio įforminimo.

Lietuvių kalbos instituto direktorius Darius Ivoška tvirtino nesuprantąs, kodėl išvis reikia keisti dabartinę moterų pavardžių rašymo tvarką.

Pasak jo, sudarant galimybę daliai moterų turėti pavardę su galūne -a, būtų diskriminuojamos moterys, norinčios turėti pavardes su galūne -us, -is ir panašiai.

„Su tokiu apetitu kaip dabar būtinai mes toliau tęstume ir bandytume turėti teisę ir į tokias pavardes, tada pereiname į vyriškos formos pavardžių perėmimą visiems. Tokiu atveju kalbai būtų padaryta neatitaisoma žala, o pavardžių sistema būtų sugriauta“, – tvirtino D. Ivoška.

Jo teigimu, motyvuojant, kodėl reikia keisti moterų pavardžių rašybą dažniausiai skamba argumentai „nenoriu“ arba „nepatinka“.

„Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu dabar prievolę turintys šauktiniai vieną dieną sugalvotų, kad irgi nenori ir turi teisę į nėjimą tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Turėtume turėti svaresnių ketinimų, ar norų, ar motyvacijų įrodant, kad pavardžių keitimas būtų logiškas, reikalingas ir išspręstų kokią nors problemą. Kol kas matau, kad jokių problemų nesprendžia“, – kalbėjo Lietuvių kalbos instituto direktorius.

Labai keista išimtis, teigimas, kad daiktų vardai neturi skirtingų giminių, o tai yra netiesa, net išimčių nebūna, ir kuriamas bendro giminės vardo precedentas.

Lingvistas Laimutis Bilkis priminė, kad moterų pavardės su galūne -a niekada nebuvo vartojamos.

Anot jo, prieš du dešimtmečius visoms moterims sudaryta galimybė pasirinkti pavardę su galine -ė.

„Su galūne -ė gali rinktis visos moterys, o su galūne -a galėtų rinktis tik kai kurios, taigi, akivaizdi diskriminacija“, – teigė kalbininkas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad siūloma pataisa padarys lietuvių pavardžių sistemą panašesnę į slavų kalbų sistemą.

„Man atrodo, kad mūsų pavardžių sistemą ir kalbą niveliuodami, darydami ją panašią į kitų kalbų sistemas, kalbą skurdiname“, – sakė L. Bilkis.

Vadino noru muštruoti

Projektą palaikęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis tvirtino, kad motyvas dėl kalbos tradicijos neįtikina, nes tradicijos yra kuriamos.

„Pirmosios pavardės atsiranda XV-XVI amžiuje, jų darymas ir sudarymas visada buvo valstybių, raštinių, notariatų sudėtinė dalis“, – sakė parlamentaras.

„Per tris kartas mano pavardė (...) keitėsi tris kartus. Kuri iš jų yra teisinga ir tikroji?“ – klausė jis.

Pasak komiteto vadovo, nenorėdami permainų kalbininkai demonstruoja nepasitikėjimą visuomene.

„Man atrodo, mūsų kalbos politikos įgyvendintojai, su kalba dirbantys mokslininkai kartais į visuomenę žiūri su tokiu nepasitikėjimu ir tokiu, nežinau, kaip čia mandagiai pasakyti, tokiu noru muštruoti ir naudoti priemones vien tam, kad išsaugotų tai, kas susiformavo labai labai vėlai“, – tvirtino L. Šiaudvydis.

„Dėl kokių priežasčių visus ribojimus dėl pavardžių turi turėti moterys?“ – sakė jis.

Komiteto narė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pakartojo esanti už vienos pavardės formos naudojimą visiems šeimos nariams.

Dėl kokių priežasčių visus ribojimus dėl pavardžių turi turėti moterys?

Kaip skelbė BNS, pagal I. Pakarklytės parengtą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektą, pavardė, suteikta sutuoktinio kitam sutuoktiniui arba vieno ar abiejų tėvų suteikta vaikui, piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašoma „lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (...) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“

Šiuo metu moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo nutarimu.

Jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.

Todėl ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, ir Seimo teisininkai kritikavo I. Pakarklytės projektą dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuoti įstatymu.

Kalbos komisija yra pateikusi neigiamą išvadą I. Pakarklytės projektui. Anot jos, įteisinus moterų pavardžių rašybą su galūne -a būtų padarytas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui, nes šis siūlymas neatitinka pavardžių darybos taisyklių. Be to, jis nedera su lietuvių kalbos tradicija.

Projekto autorė praėjusią kadenciją sakė siūlanti moterims tik suteikti papildomą galimybę pasirinkti norimos formos pavardę. Pasak jos, ši norma tikrai netaps vyraujanti, todėl nevertėtų nuogąstauti, kad tai pakenktų lietuvių kalbai.

Praėjusios kadencijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nepritarė šiam projektui, tačiau naujasis parlamentas balandžio 29 dieną atmetė šią komiteto išvadą ir pavedė Žmogaus teisių komitetui bei Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai klausimą išnagrinėti iš naujo.