Laikinajai komisijai liudyti pasisiūlęs parlamentaras pasėjo abejonių dėl Juro Abromavičiaus praeities ir veiksmų 1993 metais vykusio savanorių maišto metu

Seimo narys konservatorius Saulius Pečeliūnas vakar parlamentinei tyrimo komisijai, besiaiškinančiai buvusio savanorio ir saugumiečio J.Abromavičiaus žūties aplinkybes, pranešė dar vieną naujieną. Prieš keturiolika metų jis buvęs informuotas apie J.Abromavičiaus slaptą bendravimą su Rusijos diplomatu, o pašto dėžutėje radęs vaizdo juostą, kurioje nufilmuoti intriguojantys archyviniai sovietiniai dokumentai.

Kontržvalgybininko pavardės neprisiminė

“Vieną kartą, vykdamas iš Vilniaus į Kauną, netoli Kaišiadorių, J.Abromavičius turėjo konfidencialų susitikimą su Rusijos diplomatu”, - vakar teigė S.Pečeliūnas, kuris pats paprašė būti apklaustas laikinosios komisijos posėdyje. Komisijos nariai keliolika minučių bandė iškvosti savo kolegą, kas galėtų patvirtinti šią žinią, tačiau S.Pečeliūnas visą laiką atsimušinėjo tik abstrakčiais paaiškinimais.

Iš pradžių S.Pečeliūnas tvirtino, kad duomenų apie tai turėtų turėti “specialiosios tarnybos”. Kiek vėliau jis patikslino, kad šią informaciją dar 1993 metais išgirdęs iš vieno “antruko” - Krašto apsaugos ministerijos Antrojo kontržvalgybos departamento pareigūno, tačiau šio pareigūno pavardės jis tvirtino neprisimenąs. Dar po kiek laiko S.Pečeliūnas paaiškino, kad šią informaciją jis iš pareigūno išgirdęs kaip tuometinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas.

Informavo ministrą

S.Pečeliūnas, kuris 1993 metais buvo ir parlamentinės komisijos, besiderėjusios su miškan pasitraukusiais savanoriais, narys, teigė, kad maišto metu J.Abromavičius atliko dvigubą vaidmenį. Pasak parlamentaro, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Kauno rinktinės vadas J.Abromavičius bendravo su komisija ir informaciją apie jos veiksmus bei ketinimus perduodavo krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui. Per jį - ir Prezidento sudarytai komisijai, kurios nariu ministras buvo, tačiau informacijos apie prezidentinės komisijos planus parlamentarai negaudavo.

S.Pečeliūnas apgailestavo, kad prezidentinė komisija tuomet vengė bendradarbiauti su parlamentine komisija, o J.Abromavičius nuteikinėjęs miške įsikūrusius savanorius prieš derybas su parlamentarais. Norėdamas patvirtinti šiuos savo žodžius, S.Pečeliūnas vakar į komisijos posėdį atnešė vaizdo įrašą, datuotą 1993 metų rugsėjo 20 diena.

Šiame įraše matyti, kaip J.Abromavičius, kalbėdamas su grupele maištininkų, bando juos įtikinti: “Vyrai, pagalvokite, kas lengviau: derėtis su penkiais žmonėmis ar su vienu?” Tas vienas žmogus, pasak S.Pečeliūno, turėjęs būti ministras A.Butkevičius, tačiau jis tuomet jau nebeturėjo autoriteto tarp savanorių.

Radinys pašto dėžutėje

Parlamentaras pasėjo ir daugiau abejonių dėl įvairių komisijos liudytojų dažniausiai teigiamai charakterizuoto J.Abromavičiaus. Vienas savanorių maišto lyderių Jonas Maskvytis anksčiau yra pasakojęs, kad J.Abromavičius, jau dirbdamas Valstybės saugumo departamente, jam skundėsi buvęs užkluptas naršąs po kompiuterines saugumo duomenų bazes ir po to labai išsigandęs dėl savo likimo.

J.Maskvyčio teigimu, J.Abromavičius skundęsis, kad jis yra nušalinamas nuo baigiamųjų operacijų kontrabandos bylose, kurias jis tyrė, tad sumanęs slapta nuo vadovybės patikrinti, kuo tos bylos baigėsi. Neva tuomet J.Abromavičius pamatęs, kad dingę visi jo tirtų bylų pėdsakai.

“Ar jis pats neužsiiminėjo kontrabanda? Ar jis nelindo prie saugumo kompiuterių, norėdamas pasitikrinti, ar jo paties neišaiškino?” - klausė S.Pečeliūnas ir tuojau pat patikslino, kad tai tik retoriniai klausimai. Jais jis nori atkreipti komisijos dėmesį į tai, kad ši tiria tik vieną J.Abromavičiaus nužudymo versiją - kerštą už veiksmus savanorių maišto metu arba vėliau atliktą savarankišką šio maišto tyrimą.

Liudijimo pabaigoje S.Pečeliūnas komisijai pateikė vaizdajuostę, kurią, pasak jo, kažkas jam vakar ryte įmetė į jo namų pašto dėžutę. Vaizdajuostėje matyti sklaidomi archyviniai sovietiniai dokumentai, tarp kurių yra ir J.Abromavičiaus asmens byla, užvesta tuomet, kai jis buvo dar sovietinės kariuomenės karininkas. Už kadro stovintis asmuo kažką aiškina apie verbavimą, tačiau techninėmis priemonėmis pakeistu balsu kalbamo teksto suprasti beveik neįmanoma dėl prastos įrašo kokybės.

Įkalbėjo sugrįžti

Vakar į komisijos posėdį buvo iškviestas ir pirmasis SKAT vadas Jonas Gečas, kuris irgi teigė abejojąs versija, kad J.Abromavičių galėjo nužudyti kerštaujantys savanoriai. Pasak jo, jeigu tai būtų tikroji priežastis, į J.Abromavičių būtų buvę pasikėsinta daug anksčiau, o ne 1997 metų sausio 31 dieną. Kai savanorių grupelė pirmą kartą pasitraukė į mišką dar 1993 metų vasarą, J.Abromavičius padėjo J.Gečui susisiekti su maištininkais. Tada, pasak liudytojo, savanorius sugrįžti įkalbėjo iš miego Kaune prikeltas ir kelias valandas su jais pabendravęs ekspremjeras Aleksandras Abišala.