Kaip tik šiuo metu jau dvyliktą kartą Lietuvoje vyksta amerikiečių karių rotacija. Du batalionai – apie 1 tūkst. karių – baigė tarnybą Lietuvoje, Klaipėdoje kraunasi į laivus ir keliauja namo į Teksasą. Tačiau naujų karių į Lietuvą atvyko tik trečdalis tiek, kiek įprastai.
„Yra žinoma, kad 350 karių jau yra atvykę į Pabradę. Tai yra naujoji rotacija“, – teigė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
O ar vėl atvyks 1 tūkst. karių, kaip būdavo iki šiol, kol kas nežinia.
„Nėra tikslių žinių, ar visi atvyks, ar visas tūkstantis“, – sakė R. Motuzas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ministras, kelis kartus perklaustas, ar yra amerikiečių pažadas nemažinti karių skaičiaus Lietuvoje, tiesaus atsakymo nepateikė.
„Yra patikinimas, kad Lietuva kaip regioninė valstybė, Baltijos regionas, yra kritiškai svarbus tiek NATO, tiek JAV. Jie mato mūsų atliktas investicijas“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Paprastai tarnybą baigę amerikiečių kariai išvykdavo, o nauji atvykdavo taip, kad Pabradėje nuolat būtų apie 1 tūkst. karių. Dabar kalbama apie 350 karių. Anot ministro, amerikiečiai perdėlioja pajėgas visoje Europoje.
„Neskubėkime daryti toli siekiančių išvadų. Žinau, kad kariuomenė dėlioja skaičius ir tvarkosi rotacijas“, – aiškino R. Kaunas.
Praėjusią savaitę vyko Jungtinių Valstijų Pentagono ir Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos pareigūnų susitikimas.
Lietuva išgirdo pažadą, kad amerikiečių kariai liks. Tačiau lieka neatsakytas klausimas – kiek jų bus.
„Oficialių žinių nėra, bet manau, kad kurį laikotarpį tas skaičius gali būti mažesnis dėl vykstančios rotacijos“, – svarstė R. Motuzas.
Galutinio sprendimo iš Jungtinių Valstijų tikimasi šį mėnesį.
„Jei kalbame apie matomą pajėgumą, apie karių buvimą Lietuvoje, kokiu pagrindu ir kokiu mastu, viskas turėtų paaiškėti per birželio mėnesį, galbūt birželio viduryje“, – teigė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Lietuva siekia, kad amerikiečių karių ne tik liktų tiek, kiek yra dabar, bet jų ir daugėtų.
Tačiau su amerikiečiais kalbantys politikai ir diplomatai įvardija ne vieną galimą scenarijų: karių gali sumažėti, arba jų skaičius gali likti toks pat, tačiau vietoje sunkiojo bataliono būtų dislokuotas lengvesnis vienetas. Taip pat neatmetama galimybė, kad sumažėtų ir karių skaičius, ir jų turima ginkluotė.
Ministras kartoja, kad yra amerikiečių pažadas išlaikyti pajėgas Lietuvoje. Koks bus jų dydis ir pobūdis, dar sprendžiama.
„Patikinimas, kad nauja rotacija bus, yra. O kada tiksliai, kokiais pajėgumais ir kokiomis apimtimis – apie tai informuosime“, – sakė R. Kaunas.
Pirmadienį Vilniuje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija. Lietuvos Seimo nariai susitiko su amerikiečių politikais. Jie teigia išgirdę, kad, jei ne dabar, tai ateityje amerikiečių karių mažinimas Europoje gali būti sunkiai išvengiamas.
„Sakė: džiaukitės, kad turite tai, ką turite. Tačiau JAV daliai Kongreso narių vis dar gyva mintis, kad galbūt Jungtinėms Valstijoms reikėtų palikti NATO“, – pasakojo R. Motuzas.
Šiuo metu Europoje yra apie 80 tūkst. amerikiečių karių. Europos gynybai kritiškai svarbi ir technika, kurios pakankamai turi tik amerikiečiai.
„Labai svarbus klausimas, dar svarbesnis Europos gynybai, yra strateginių įgalintojų ateitis“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Strateginiai įgalintojai – tai kariuomenei būtini pajėgumai: žvalgyba iš kosmoso, raketos, transporto lėktuvai ir daugelis kitų.
„Jų mes čia neturime ir neturėsime Europoje dar 10–15 metų“, – sakė L. Kasčiūnas.
Anot Seimo narių, JAV Kongrese dauguma abiejų partijų politikų palankiai vertina Lietuvą, Europą ir NATO. Tačiau daug sprendimų gali priimti vienas žmogus – prezidentas.
Prieš dvi savaites JAV viceprezidentas JD Vance'as teigė, kad planai mažinti amerikiečių pajėgas Europoje yra paslauga pačiai Europai.
„Nekalbame apie visų Amerikos karių išvedimą iš Europos. Kalbame apie perskirstymą, kad būtų maksimaliai užtikrintas Jungtinių Valstijų saugumas. Nemanau, kad tai blogai Europai. Tai skatina Europą prisiimti daugiau atsakomybės“, – sakė JAV viceprezidentas JD Vance'as.
Kol kas išlieka neaiškumų dėl tūkstančio karių Lietuvoje. Tačiau lygiagrečiai vyksta ir kur kas rimtesni pokalbiai.
„Financial Times“ skelbia, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę perkelti branduolinį ginklą arčiau Rusijos – į Lenkiją ar Baltijos šalis. Tokiu atveju Lietuvai tektų keisti Konstituciją, nes šiuo metu joje draudžiama laikyti masinio naikinimo ginklus.
„Diskusijos tikrai vyksta. Į detales nenoriu leistis, nes joms taikomi slaptumo reikalavimai. Tačiau Lietuva tikrai nestovi nuošalyje“, – teigė R. Kaunas.
Branduoliniai pajėgumai jau seniai dislokuoti netoli Lietuvos – Kaliningrado srityje. Po invazijos į Ukrainą Rusija taip pat įrengė branduolinio ginklo bazes Baltarusijoje.
Naujausi komentarai