Seimo laikinoji komisija "Snoro" bankroto aplinkybėms tirti baigė pareigūnų apklausas ir pradėjo rašyti savo išvadas. Jos turi atsirasti iki gegužės pabaigos.

Teko vėl apsilankyti

Neatmetama, kad parlamentarų komisija savo išvadose konstatuos, jog Vyriausybė ir Lietuvos bankas jau prieš kelerius metus žinojo apie pavojingą finansinę padėtį banke "Snoras", tačiau nesiėmė pakankamų priemonių išvengti jo bankroto.

Trečiadienį į opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūno Valentino Mazuronio vadovaujamos Seimo laikinosios komisijos "Snoro" bankroto aplinkybėms tirti posėdį buvo atvykęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kaip ir vasarį, kai pirmą kartą davė parodymus komisijai, šįkart V.Vasiliauskas vėl ilgai užtruko jos uždarame posėdyje, atsakinėdamas į parlamentarų klausimus ir teikdamas jam žinomą informaciją. Centrinio banko valdytojas tai darė ištisas dvi valandas.

Po uždaro posėdžio V.Vasiliauskas žurnalistams sakė, kad didžioji dalis klausimų buvo susijusi su "Snoro" bankroto administratoriaus skyrimu, jo atlyginimu, sprendimo dėl "Snoro" nacionalizavimo priėmimu. "Buvo tikslinama anksčiau gauta informacija, kad išvados būtų objektyvesnės", – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Jis pakartojo tai, ką jau yra sakęs anksčiau, – pernai lapkritį sprendimai dėl banko "Snoras" nacionalizavimo ir bankroto jam iškėlimo buvo priimami vadovaujantis paskutinio inspektavimo rezultatais, kuris buvo pradėtas pernai rugsėjo mėnesį.

Kalbėjo nenuoširdžiai?

V.Vasiliausko žurnalistai klausė, ar jis Seimo komisijai atsakinėjo nuoširdžiai. "Nuoširdumas yra subjektyvus dalykas. Esu įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę. Pasirašiau dėl jos ir atsakiau į užduotus klausimus", – atsakė V.Vasiliauskas.

Vienas komisijos narių Žilvinas Šilgalis pareiškė manąs, kad Lietuvos banko vadovui trūko nuoširdumo atsakant į klausimus ir jis netgi esą galėjo meluoti ar nuslėpti turimą svarbią informaciją.

"Širdies neišplėši ir neparodysi", – gūžtelėjo pečiais V.Vasiliauskas, komentuodamas tokius Ž.Šilgalio vertinimus.

"Manau, kad tikrai komisijos darbas buvo ir yra konstruktyvus. Tikrai manau, kad buvę nuogąstavimai dėl informacijos jautrumo visiškai nepasitvirtino", – pridūrė Lietuvos banko vadovas.

Apibendrins medžiagą

Seimo komisijai vadovaujantis V.Mazuronis tvirtino, kad jam vis dar liko neaiškumų. "Tiek, kiek tikėjausi gauti patikslinimų, pagrindimų ar atsakymų, negavau", – teigė jis.

Pavyzdžiui, pasak politiko, jam liko kai kurių klausimų dėl "Snoro" banko turto vertinimo, motyvų, kodėl buvo pasirinktas banko bankroto variantas, ir kt.

Komisijos pirmininkas nepaneigė, kad tebėra neaišku, ar Lietuvos valdžia jau nuo 2009-ųjų žinojo apie "Snoro" problemas, tačiau nesiėmė priemonių bankui gelbėti, nenuvesti jo iki bankroto.

V.Mazuronis tvirtino, kad į šiuos klausimus dar bus bandoma atsakyti rengiant komisijos darbo išvadą, sisteminant gautą informaciją.

Komisija paskelbė, kad faktiškai baigė apklausas, todėl ima rašyti atsakymus į jai užduotus 14 klausimų dėl bankų kontrolės, "Snoro" bankroto ir galimų piktnaudžiavimo atvejų.

Parlamentinė komisija, kuri analizuoja "Snoro" bankroto aplinkybes, išvadas Seimui turi pateikti iki birželio 1-osios.

Komisija atsisakė klausimus pateikti buvusiems "Snoro" akcininkams, bet pasiūlė jiems komisijai perduoti informaciją, kuri galėtų jai padėti atsakyti į Seimo suformuluotus klausimus.