Trečiadienį dėl drono pirmą kartą Lietuvoje buvo paskelbtas oro atakos pavojus. Vilniaus apskrityje trečdaliui šalies gyventojų nurodyta slėptis priedangose. Problema su dronais ta, kad jie skrenda žemai. O Lietuva ir kitos šalys iki šiol daugiausia investavo į radarus, kurie fiksuoja aukštai skrendančius orlaivius.
Lietuva jau yra įsigijusi dronams fiksuoti skirtų trumpojo nuotolio radarų. Tačiau, kaip trečiadienį perskaitė premjerė, radarus naudoti bus galima tik po kelių mėnesių – sistemas dar reikia integruoti ir pajungti.
„Jau pristatyti ir pradedami integruoti trumpojo nuotolio radarai. Netrukus atvyks ir pasyvūs radarai. Iki vasaros pabaigos visi radarai bus sujungti į bendrą sistemą“, – teigė premjerė Inga Ruginienė.
Situaciją, kai radarai jau nupirkti, bet jų dar negalima naudoti, krašto apsaugos ministras pateikė kaip pavyzdį, kaip gynybos stiprinimas stringa dėl biurokratijos ir viešųjų pirkimų procedūrų.
Dėl to, anot ministro, nuspręsta neskelbti konkurso radarų pajungimui, nors tam reikalingi ir statybos darbai – juos kariuomenė atliks savo jėgomis.
„Per poros mėnesių laikotarpį kariuomenė tai darys savo jėgomis. Taip išvengsime viešųjų pirkimų, ilgų procedūrų ir galėsime užtikrinti greitesnę integraciją“, – aiškino R. Kaunas.
Pavyzdžių, kai viešieji pirkimai gynybos srityje įstringa net keleriems metams, yra ir daugiau.
Ministerija siūlo keisti įstatymus, numatyti daugiau išimčių gynybos pirkimams ir kai kuriais atvejais leisti pirkti be konkurso.
„Tikrai svarstoma, kaip pasinaudoti išimtimis, kurias leidžia ES teisė, ir kaip jas greičiau pritaikyti Lietuvoje, išlaikant skaidrumą. Taip pat svarstome, kaip kritinėse situacijose būtų galima taikyti kitus pirkimų būdus“, – teigė krašto apsaugos viceministrė Vitalija Zumerienė.
Tačiau ministerijai siūloma ir „pasižiūrėti į veidrodį“ – kiek biurokratijos ji pati yra prisikūrusi.
„Patys prisirašę taisyklių, ant kurių ir kimba“, – sakė Seimo narys Vitalijus Gailius.
Seime net keli komitetai nuolat tikrina gynybos pirkimus. Anot Seimo narių, tokie pirkimai mėnesiais ilgėja vien dėl pačios Krašto apsaugos ministerijos susikurtų ribojimų.
„Mano žiniomis, jų pačių biurokratizavimas ilgina pirkimus mėnesiu ar dviem. Jie patys yra subiurokratizavę procesus savo taisyklėmis“, – teigė V. Gailius.
Statistika rodo, kad pagrindo skųstis biurokratija gynybos konkursuose nėra daug – absoliuti dauguma lėšų investuojama be atvirų konkursų.
Pernai net 87 proc. lėšų didelės vertės gynybos pirkimams buvo panaudota neskelbiamų derybų būdu, kai ministerija ar kita įstaiga pati nusprendžia, iš kokių įmonių pirkti. Dar 8 proc. lėšų skirta riboto konkurso būdu.
Vos 5 proc. lėšų pernai gynybai išleista atviro konkurso būdu, kai kviečiama kuo daugiau įmonių, ieškant geriausios kokybės už mažiausią kainą.
„Turime nepamiršti, kad mus reglamentuoja ES teisė ir skaidrumo reikalavimai. Todėl labai tikimės konstruktyvių pasiūlymų jau kitą savaitę, kaip būtų galima trumpinti viešųjų pirkimų procedūras“, – sakė V. Zumerienė.
Seimo valdantieji ragina ministeriją pateikti konkrečius siūlymus, nes apie klampius viešuosius pirkimus kalbama jau daugelį metų.
Nuo šių metų Viešųjų pirkimų tarnyba ketina tikrinti visus be išimties didelės vertės gynybos pirkimus.
Iš jau patikrintų 29 pirkimų tik dėl dviejų nebuvo pastabų. Vienas pirkimas po patikrinimo nutrauktas, dar du rekomenduota nutraukti, o 24 – tikslinti.
Pati ministerija neslepia, kad smarkiai išaugus gynybos finansavimui trūksta žmonių, galinčių organizuoti pirkimus.
„Aš matau problemą pirkimų planavime. Rezultatas prasideda nuo tinkamo planavimo ir terminų laikymosi. Turi būti perkama ne tai, ką kažkas nori parduoti, o tai, ko iš tikrųjų reikia. O tinkamo planavimo šiandien nematau“, – pridūrė V. Gailius.
Statistika rodo, kad nors gynybos finansavimas išaugo kelis kartus, pačių pirkimų skaičius iš esmės nesikeičia – kasmet skelbiama po 300–400 pirkimų. Tiesa, dabar perkama gerokai galingesnė ir brangesnė ginkluotė.
(be temos)
(be temos)
(be temos)