„Mes norime išsiaiškinti iš mūsų žvalgybos institucijų, ar yra daromas išorinis poveikis vystant Kapčiamiesčio poligono projektą. Kas tą poveikį daro, kokiais būdais daro ir kaip galima būtų eliminuot tą poveikį“, – BNS posėdžio dienos išvakarėse sakė komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
Anot socialdemokrato, vertinimus pateiks Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, Krašto apsaugos ministerijos bei Valstybės saugumo departamento atstovai.
Pastarosios institucijos direktorius Remigijus Bridikis yra sakęs, jog karinio poligono kontekste stebimas Rusijos naratyvus eskaluojančių propagandistų įsitraukimas. Anot jo, matomas ir vis didėjantis tam tikrų propagandos kanalų aktyvumas.
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenė sausio pradžioje skelbė matanti plintančias melagienas ir dezinformaciją apie planuojamą steigti poligoną. Teigta, jog žinutės apeliuoja į žmonių emocijas, manipuliuojama istorine atmintimi.
Kaip rašė BNS, Valstybės gynimo taryba pernai gruodžio viduryje nusprendė, kad Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, bus steigiamas brigados dydžio karinis poligonas, o Tauragės poligono plotas bus padidintas dvigubai.
Dalis Kapčiamiesčio bendruomenės protestuoja prieš poligono steigimą, susitikti su gyventojais vyko prezidentas, ministrai, kariuomenės atstovai.
Ministerija ir kariuomenė vykdo konsultacijas su vietos gyventojais, pagalbą gyventojams teikia ir psichologai.
Krašto apsaugos ministerija sprendimą steigti 14,6 tūkst. hektarų ploto poligoną Kapčiamiestyje motyvuoja strategine šios teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – ji yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Naujas poligonas reikalingas kuriamai nacionalinei divizijai ir sąjungininkams treniruotis, jame vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
(be temos)