„Prašome panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį. Skundas ilgas, motyvų nemažai. Remigijus Žemaitaitis nuteistas nepagrįstai. Kad ir kokia būtų tai raiška, tai – ne baudžiamosios teisės reikalai, kitų teisės šakų reguliuojami dalykai“, – Eltai sakė politiko advokatas Vytautas Sirvydis.
Dėl gruodžio 4 dieną paskelbto Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio apeliacinius skundus parašė R. Žemaitaitis, jo advokatas V. Sirvydis ir Vilniaus apygardos prokuratūra.
Prokuroras prašo „aušriečių“ lyderiui skirti daugiau nei dešimt kartų didesnę, 51 250 eurų siekiančią baudą. Tokios pat baudos valstybės kaltintojas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius prašė ir pirmos instancijos teisme. Prokuratūra taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo R. Žemaitaičiui buvo pašalinti tęstinę nusikalstamą veiką sudarantys žydų tautos genocido (Holokausto) menkinimo epizodai ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.
Visus tris apeliacinius skundus nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas. Posėdžio data kol kas nežinoma.
ELTA primena, kad „Nemuno aušros“ pirmininkui R. Žemaitaičiui nuosprendžiu skirta 5 tūkst. eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, būdamas valstybės politiku, R. Žemaitaitis 2023 m. gegužę ir birželį vartojo niekinančią žmogaus orumą kalbą, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Byloje buvo tiriami ir vertinami septyni politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir parlamente partijos pirmininko viešai pasakyta kalba.
Konstatuota, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.
Teismas pažymėjo, kad įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje.
Teismo vertinimu, tokio pobūdžio vieši pareiškimai skatino priešiškumą ir stiprino neigiamus stereotipus, todėl neatitiko Konstitucijoje garantuojamos saviraiškos laisvės turinio.
Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.
(be temos)