Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) po pertraukos pakeitė savo sprendimą dėl referendumo - patvirtino, kad pateikta ne mažiau kaip 300 tūkst. parašų.

Už tokį komisijos sprendimą pirmadienį balsavo 12 VRK narių, prieš buvo trys. Klausimas perduodamas Seimui.

"Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą perduoti parašų rinkimo lapus Seimui, pripažįstant, kad VRK yra pateikta daugiau kaip 300 tūkst. parašų, kurie reikalingi surengti referendumui", - žurnalistams po posėdžio sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Anksčiau VRK pirmadienį pirmu balsavimu nepatvirtino pažymos, kad iniciatoriai surinko 300 tūkst. 61 įstatymo reikalavimus atitinkantį parašą. Už tokį sprendimą tuomet balsavo šeši komisijos nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 7 komisijos nariai.

Pasak Z.Vaigausko, per pirmą balsavimą sprendimas buvo neigiamas, nes komisijos nariai abejojo dėl tikslaus parašų skaičius, nors pritarė, kad reikiamas skaičius yra.

"Pirmą kartą buvo balsuojama nepakanka ar nepakanka, o dėl konkretaus skaičiaus, dėl to buvo suabejota, didžiulę abejonę komisijos nariams kėlė parašai, dėl kurių pasisakė ekspertai, kad tai dviejų žmonių ranka daryta, kai turėtų būt viena ranka. VRK priėmė sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą, ar tame nėra nusikalstamos veikos požymių" - sakė Z.Vaigauskas.

VRK sprendimo prie pastato laukė kelios dešimtys referendumo rėmėjų. Į vidų pagal sąrašą buvo įleisti tik iniciatyvinės grupės nariai. Prie VRK pastato durų budėjo policininkai, du jų buvo ir už posėdžių salės.

Kad referendumas būtų surengtas, tinkamais turi būti pripažinti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.

Iniciatyvinė grupė siūlė Lietuvoje surengti privalomąjį referendumą, kuriuo Konstitucijoje įtvirtintų, kad žemė galėtų priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, taip pat numatyti, kad referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. parašų.

Kritikai sako, kad toks referendumas gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai ir Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungai, kurioje garantuojamas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas. Stodama į ES Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams, ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galioti.

Referendumo iniciatoriai teigia, kad žemės pardavimas užsieniečiams "pažeidžia Lietuvos teritorijos vientisumą", o užsieniečiai gali supirkti daug žemės, kuri Lietuvoje pigesnė nei Vakarų Europoje.