Prezidento patarėjas: GPS trikdžiai susiję su Rusija Pereiti į pagrindinį turinį

Prezidento patarėjas: GPS trikdžiai susiję su Rusija

2025-02-26 11:36

Orlaivių skrydžius pastaraisiais mėnesiais apsunkinę GPS signalų trikdžiai yra susiję su Rusijos veikla prieš Ukrainą, tačiau nėra specialiai nukreipti prieš Lietuvą, sako prezidento patarėjas.

Marius Česnulevičius
Marius Česnulevičius / P. Peleckio / BNS nuotr.

„Rusija yra ginkluotame konflikte su Ukraina ir tos elektroninės kovos poveikio priemonės, kurios yra reikalingos Rusijai užsitikrinti savo saugumą, jos yra pajungtos, jos veikia“, – po Valstybės gynimo tarybos posėdžio trečiadienį sakė šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius.

„Nesame nustatę, nėra tokių indikatorių, kurie sakytų, kad Rusija specialiai nukreipia (priemones – BNS) prieš mus, prieš civilinę aviaciją, tačiau jų savisaugos priemonės tiesiogiai veikia saugumą ore, tie trikdžiai yra ir tie trikdžiai išliks“, – teigė jis.

Jis pabrėžė, kad su Rusija siejami GPS sistemų trikdžiai apsunkina aviaciją ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos valstybėms, Lenkijai.

„Šiuo metu ieškome galimybių, ar yra kaip nors atsakyti į tai techniškai, kad palengvintų pilotų darbą ir užtikrintų geresnį skrydžio saugumą“, – kalbėjo M. Česnulevičius.

Prezidento patarėjas: VGT naujų papildomų grėsmių Lietuvai iš Rusijos neįžvelgia

Lietuvai papildomų saugumo grėsmių, kurios verstų greitinti anksčiau priimtus sprendimus dėl šalies gynybos, nėra, trečiadienį pareiškė prezidento patarėjas.

„Jeigu kalbėti apie pačią saugumo situaciją, papildomos grėsmės Lietuvos Respublikai neidentifikuotos, papildomų grėsmių ar jos galėtų anksčiau pasireikšti, irgi nėra įvardinta“, – po VGT žurnalistams sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais M. Česnulevičius.

„Tie sprendimai, kurie buvo priimti sausio mėnesį, kad iki 2030 metų mes turime būti parengę tam tikrus pajėgumus, kurie galėtu atgrasyti ar, reikalui esant, apginti Lietuvą, jie išlieka“, – sakė jis.

Pasak jo, nėra „jokios grėsmės“, kuri verstų ankstinti VGT priimtus sprendimus ir kad Lietuva turėtų būti pasirengusi greičiau atremti grėsmes iš Rusijos pusės.

„VGT pasiliko prie tos pačios nuomonės, kaip ir sausio mėnesį, kad buvo priimtas ir savalaikis sprendimas (dėl gynybos finansavimo – BNS). Ar reikia ankstinti datas? Ne. Ar grėsmės sumažėjo? Kol kas, šiai dienai, grėsmės nesumažėjusios“, – kalbėjo M. Česnulevičius.

Net ir paliaubos, jei jos įvyktų artimiausiu metu, šiuo atveju, nepakeistų situacijos vertinimo.

Galimos paliaubos įvertintos VGT priimant sprendimą

Kaip skelbė BNS, sausio viduryje VGT priėmė sprendimą, kad Lietuva gynybai per ateinančius penkerius metus turi skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP arba apie 12 mlrd. eurų.

Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečiųbrigadą. Dalį pinigų svarstoma gauti iš ekonomikos augimo, skolinantis ir koreguojant mokesčius.

Vis tik pastarosiomis savaitėmis nežinomybės įnešė pasikeitusi JAV laikysena Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu. Europos lyderiai baiminasi, kad Vašingtonas taikos derybose padarys rimtų nuolaidų Maskvai, taip susilpnindamas žemyno saugumą.

M. Česnulevičius teigia, kad galimos paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos buvo vienas iš vertinamų veiksnių sausio mėnesį VGT priimant sprendimą dėl didesnio gynybos finansavimo.

„Pats blogiausias variantas, koks yra įmanomas, sudėjus ne tik šitą, bet ir kitus aspektus, buvo paskaičiuotas ir būtent dėl to buvo priimtas sprendimas 2030-aisiais turėt tuos pajėgumus, kurie buvo minėti anksčiau“, – sakė prezidento patarėjas.

„Net ir paliaubos, jei jos įvyktų artimiausiu metu, šiuo atveju, nepakeistų situacijos vertinimo“, – teigė jis.

Pasak M. Česnulevičiaus, atsiradus papildomoms grėsmės ar pakitus saugumo situacijai, iki 2030 metų VGT sprendime „tam tikri pokyčiai galimi“.

Baiminasi dėl atsigręžimo į Rusiją

D. Trumpo atsigręžimas į Rusiją Europoje sukėlė nuogąstavimų, kad tai gali reikšti ne tik JAV paramos Kyjivui, bet ir visai Europai pabaigą.

Jungtinės Valstijos pirmadienį Jungtinėse Tautose stojo Rusijos, o ne savo sąjungininkių Europoje pusėn, stumdamos rezoliuciją, kurioje raginama užbaigti karą, tačiau nepasmerkdamos Maskvos dėl prieš trejus metus įvykdytos invazijos į kaimyninę šalį ir nereikalaudamos Ukrainos teritorinio vientisumo.

Praėjusią savaitę D. Trumpas pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“ ir paragino jį „veikti greitai“, kad karas būtų nutrauktas. Taip jis kalbėjo netrukus po to, kai Rusijos ir JAV pareigūnai Saudo Arabijoje surengė derybas be Kyjivo.

Tačiau šią savaitę Kyjivo ir Vašingtono santykiai atrodo pagerėjo, kuomet Ukraina susitarė su Jungtinėmis Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų sandorio sąlygų ir gali jį pasirašyti jau penktadienį.

M. Česnulevičius teigė, kad kol kas sunku vertinti šį susitarimą.

„Tai dvi didelės valstybės, jos sėdi prie derybų stalo ir jos nepasakoja visiems aplinkui, kaip viskas vyksta. Susitarimas ypatingai svarbus, jis kol kas vyksta dvišaliu pagrindu, ukrainiečiai tariasi su JAV“, – sakė patarėjas.

Ukraina tikisi, kad dėl šio susitarimo Jungtinės Valstijos ateityje suteiks jai saugumo garantijų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų