V. Sinkevičius: prezidentas Seimui negali primesti savo ministrų kandidatūrų

Pasak jo, pasakymas, kad vienas ar kitas kandidatas neturi pakankamai patirties ar autoriteto tam tikroje bendruomenėje – nepakankamas.

„Prezidentas atmesti kandidatūrą gali tik tuo atveju, jeigu tos kandidatūros yra akivaizdžiai netinkamos. Turi būti konstituciškai pagrįsti argumentai, kuriais remdamasis prezidentas gali pasiūlyti ministrei pirmininkei pateikti kitas kandidatūras. Kokie tie konstituciškai pagrįsti argumentai? Pavyzdžiui, asmuo neturi reikiamo išsilavinimo ir jo kvalifikacija labai žema ar kandidato prasta reputacija ir jo atžvilgiu pradėti tyrimai ir t.t. Tai tokie argumentai būtų konstituciškai pagrįsti. Bet sakyti, kad kandidatūra nepriimtina, nes asmuo neturi pakankamos patirties ar neturi autoriteto atitinkamoje bendruomenėje – negaliu manyti, kad tai yra konstituciškai pagrįsti argumentai. Pagaliau, jeigu mes apie tokius argumentus kalbame, tai jie turėtų būti taikomi visiems vienodai ir sąžiningai visiems kandidatams. Tarkime, kokį autoritetą Aušrinė Armonaitė turi verslo bendruomenei, juk verslo bendruomenė jos apkritai nepažįsta. Tai vien tik sakyti, kad kandidatas neturi autoriteto ar pakankamos patirties ir dėl to yra pagrindo atmesti kandidatą yra labai abejotinas argumentas. Argumentai turi būti aiškūs, suprantami“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.

Profesorius pažymi, kad prezidento sprendimas atmesti kandidatūras negali remtis emocijomis bei politinės įtakos svertais.

Prezidentas atmesti kandidatūrą gali tik tuo atveju, jeigu tos kandidatūros yra akivaizdžiai netinkamos. Turi būti konstituciškai pagrįsti argumentai.

„Abi šalys tiek ministras pirmininkas, tiek prezidentas turi elgtis atsakingai ir priimti racionalius sprendimus. Čia negali lemti emocijos ir noras parodyti, kad štai aš, kaip respublikos prezidentas, turiu įgaliojimus tvirtinti Vyriausybės sudėtį, todėl atmesiu kai kurias kandidatūras, kad parodyčiau, jog mano vaidmuo reikšmingas. Be abejo, prezidento vaidmuo reikšmingas, bet jis ne toks reikšmingas šiuo atveju. Šiuo atveju galutinis žodis tenka Seimo daugumai ir ministrui pirmininkui. Aišku, jeigu jie pateiks kandidatūras, kurios yra nekompetentingos, prastos reputacijos, tai čia prezidento vaidmuo bus filtras. Bet norint jas atmesti, reikia turėti konstituciškai pagrįstų argumentų“, – sakė V. Sinkevičius.

„Vien suvesti viską į tai, kad kandidatas neturi pakankamai patirties... Tai kokia yra pakankama patirtis? Tai yra plati ir subjektyvi sąvoka. Jeigu mes tokį reikalavimą keltume kandidatui į prezidentus. Tai kokią patirtį jis turėjo? Jokios neturėjo? Bet tauta jį išrinko ir mes turime respublikos prezidentą. Tai dabar pasakyti, kad Vilniaus, ar Kauno administracijos direktoriaus pavaduotojas, kuris kuruoja milžiniškas programas, neturi valdymo patirties – nerimtas argumentas“, – svarstė MRU profesorius.

Profesorius taip pat atkreipia dėmesį, kad prezidentas Seimui negali primesti savo ministrų kandidatūrų.

„Turime prisiminti 1998 m. sausio mėnesio Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kuriame KT aiškiai pasisakė, kad prezidentas turi nedidelę pasirinkimo laisvę. Pagal Konstituciją jam tenka pareiga skirti tokį ministrą pirmininką ir tokius ministrus, kuriuos palaiko Seimo dauguma. Jis negali primesti savo kandidatūrų Seimo daugumai. Vyriausybė ir ministrai vykdo ne prezidento programines nuostatas (...), o politinių partijų, kurios laimėjo rinkimus, programas. Lietuva yra ne prezidentinė respublika, o parlamentinė respublika. Tik turi tam tikrų prezidentinės respublikos bruožų. Tik tiek. Prezidentas turi galimybę prašyti keisti ministrus, bet tam turi būti aiškus konstitucinis pagrindas“, – teigė profesorius.

Pasak MRU profesoriaus, KT yra pasakęs, kad prezidentas negali veikti taip, kad nebūtų sudaryta Vyriausybė, kuri turi Seimo daugumos palaikymą. Todėl, anot jo, prezidentas turi atsižvelgti į kandidatūras, kurios yra priimtinos Seimo daugumai ir ministrui pirmininkui.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad turi būti patvirtinta visa ir pilnos sudėties Vyriausybė. Negalima patvirtinti Vyriausybės, kurioje nebūtų kelių ministrų. Visa Vyriausybė in corpore rengia programą ir teikia ją Seimui svarstyti. Tik išimtinais atvejais gali būti patvirtinta nepilnos sudėties Vyriausybė. Pavyzdžiui, pačią paskutinę dieną, baigiantis 15 dienų terminui, paaiškėjo, kad kažkas iš kandidatų nuslėpė labai svarbias aplinkybes, kad buvo teistas ar turi kitos valstybės pilietybę. Ar gali įvykti nelaimė ir kandidatas patenka į avariją ir yra sunkiai sužalojamas. Tik tokiais atvejais, kai nėra laiko surasti naują kandidatūrą, tuomet gali būti patvirtinta ne visa Vyriausybė“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.