V. Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo statusas

Seimas ketvirtadienį patvirtino, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990-ųjų kovo 11-ąją buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

Tuo metu šias pareigas pareigas ėjo Vytautas Landsbergis.

Už specialų Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė keturi parlamentarai.

Už valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui balsavo valdantieji konservatoriai, liberalai, Laisvės frakcijos nariai ir trys opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai.

Didžioji dalis opozicijos atstovų – „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, visi išskyrus vieną Regionų frakcijos nariai – balsavime nedalyvavo. Demokratų sąjungos nariai vieninteliai iš opozicijos balsavime dalyvavo, trys buvo „už“, vienas „prieš“, susilaikė keturi parlamentarai.

Įstatymas nustato, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, būdamas aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1992 metų lapkričio 25 dienos turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.

Valdantieji teigė, kad šiuo projektu tiesiog konstatuojamas istorinis faktas, o opozicijos atstovai savo ruožtu tvirtino, jog siekiama perrašyti istoriją.

„Aš laikausi tos pačios nuomonės, kad valstybė nebuvo begalvė 1990–1992 metais, valstybė turėjo faktinį vadovą, tas faktinis vadovas buvo profesorius V. Landsbergis. Čia turbūt ta tema, kur labai sunku tikėtis, kad bent viešoje diskusijoje opozicija pritars sprendimams, kuriuos siūloma priimti, nors paneigimo, kad tai buvo valstybės vadovas, man neteko girdėti“, – prieš balsavimą Seime žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Opozicijai projektui buvo registravusi kurioziškų siūlymų, pvz., Regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis siūlė V. Landsbergiui suteikti imperatoriaus statusą. Visi opozicijos siūlymai buvo atmesti.

„Visokių turėjau minčių, viena jų – suteikti karaliaus statusą, bet karaliai šiandien tokie gana simboliniai, jie neturi jokios valdžios, pagalvojau, kad aš tikrai įsiteiksiu ir būsiu gerbiamas ne tik V. Landsbergio, bet ir konservatorių, jei aš pasiūlysiu imperatoriaus statusą, tai tikrai turinčios didelę galią pareigos, kur parlamentas ir kitos institucijos yra tik simbolinės“, – sakė P. Gražulis.

Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, jog valdančiųjų siūlomu įstatymu bandoma „prastumti istorijos klastojimą“.

„Kitas dalykas, kuris yra skaudus, kad mes šitokiais balsavimais ir šitokiu buldozeriu, (...) bandome prastumti istorijos klastojimą ir bandome priskirti žmogui, kuris nebuvo vadovu, iš esmės vadovo funkcijas. Ir labai raginu  frakciją „Vardan Lietuvos“ išlaisvėti ir balsuoti pagal sąžinę, o ne pagal dotaciją“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Bandome prastumti istorijos klastojimą ir bandome priskirti žmogui, kuris nebuvo vadovu.

Seime vėliau ketvirtadienį planuojama balsuoti dėl Politinių organizacijų įstatymo, kuriuo iki 2025 metų paliekama galioti tvarka, kad biudžeto dotaciją gauna ir partijos, nedalyvavusios rinkimuose, bet sukūrusios parlamentinę frakciją.

Anksčiau per svarstymą ši nuostata buvo išbraukta dėl galimos prieštaros Konstitucijai, bet kilus grėsmei prarasti dotaciją sausį įsteigta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ paprašė pertraukos.

Argumentuodami teisėtais lūkesčiais demokratai pateikė siūlymą dotaciją naujoms partijoms palikti iki kitų rinkimų, Teisės ir teisėtvarkos komitetas tam pritarė.

Už valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui pasisakęs demokratas V. Bakas teigė šią iniciatyvą nuosekliai rėmęs nuo praėjusios kadencijos.

„Mano nuomone, mes įstrigę istorijoje ir laikas pripažinti faktus ir kurti valstybę, kurios tikėjosi tos kartos lyderiai, kūrėjai ir visuomenė. Mes taip pat galėtume kurti istorinius įvykius, nes turime Seimo nario mandatą, kuris yra istorinis šansas kurti įvykius, bet mes kartais kalbame apie paistalus.  Daugelio tų, kurie siūlo teikti imperatorių statusus, istorija net neprisimins, bet sutikime, kad mes turime tautoje lyderių, kurių niekas negali ištrinti“, – kalbėjo V. Bakas.

Priėmus įstatymą opozicinių „valstiečių“ atstovė Ligita Girskienė V. Bako klausė, „koks yra pinigų kvapas“. „Man labai gaila, kad parlamente, kurį rinko žmonės, vyksta politiniai mainai“, – sakė parlamentarė.

„Aš norėčiau atsakyti kolegei į pinigų kvapą – skirtingai nuo jūsų, aš atėjau į šiuos rinkimus be partijos ir be jokių oligarchų pinigų. Man suaukojo žmonės po 12 eurų ir aš dėkingas už tai, o jūs galite nuvažiuoti pas (partijos pirmininką Ramūną) Karbauskį, kuris diktuoja jums, kaip reikia kelti rankas, ir pauostyti jo pinigų kvapą“, – sakė V. Bakas.

Parlamente jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

puikus bolševikinės demokratijos pavyzdys

puikus bolševikinės demokratijos pavyzdys portretas
Demokratija lygtai būtų liaudies valdžia. Bet tai buvo kažkada labai seniai ir labai kažkur link senovės Graikijos. Dabartinė pseudodemokratia analogiška sovietiniai. Kai išrinkta vadžia stato tave rakim, tvatina kaip nori o tu iš dėkingumo pirsnoji. Jokio referendumo, kuris bent kiek atspindėų liaudies valią. Net tokiu svarbiu klausimu ar suteik bolševikinio sovieto pirminykui laisvos litvos vadovo statusą. Gali valdžiasnukiai skraidyt po svietą už valdiškus - jokių ataskaitų ką nuveikė. Gali savo įžūliais snukiais pridaryt milijardus nuostolių - jie nepakaltinami.

J

J portretas
Manau jog neturetu partijos laukt kitu rinkimu su sukiu atsaukt dedule is neteiseto valdovu yra visi dokumentai islike kurie irodo jog jis tik einis pilietis ir daugiau niekas todel seimo valdantiesiems turetu but iskelta baudziamoji atsakomybe panaikinant neteiseta valdanciuju savivale yra tam institucijos kurios si prezidenta turi pastatyt i vieta ir kad grazintu visus pinigus uz apsauga i biudzeta baikit opozicija juokaut rankos nesuristos prasom pats laikas imtis iniciatyvos ir atstatyt teisinguma sio asabos niekas nerinko o kaip senis uzgiedojo kad estijoj suteike prezidento statusa tai ten prezidenta skiria seimas o be to jis ir buvo teisetas prezidentas

H

H portretas
Nepalaikau to , nes tai gali suteikti dabartiniams seimunams toliau prezidentus rinkti patiems . Nes tai pirmas toks atvejis , po to teismai tai pradės vadinti praktika . Kadangi nepasitikiu šiuo Seimu visu 100 procentu sakau NE
VISI KOMENTARAI 150

Galerijos

Daugiau straipsnių