V. Čmilytė-Nielsen apie V. Blinkevičiūtės abejones: Liberalų sąjūdžio rinkėjai to neatleistų

„Visų pirma tai yra santykio tarp socialdemokratų partijos ir jų rinkėjų reikalas. Aš net neabejoju, kad Liberalų sąjūdžio rinkėjai tokio neapsisprendimo ar nežinojimo dėl lyderio neatleistų ar vertintų blogai, bet gale dienų gal socialdemokratų rinkėjams tai neatrodys kaip išdavystė“, – kalbėjo partijos lyderė.

Vis dėlto, Seimo pirmininkė pabrėžė, kad jos vadovaujama partija šių pokyčių vertinti nesiima.

„Aš šiandieną nenoriu užbėgti už akių, kadangi mes tikrai neturime sprendimo ir mes šitoje vietoje tikrai niekaip nesijaučiame to socialdemokratų sprendimo dalimi“, – teigė ji.

ELTA primena, kad žinios apie tai, kad V. Blinkevičiūtė atsisakys premjerės posto, žiniasklaidoje pasirodė antradienio popietę.

Apie tokį galimą V. Blinkevičiūtės sprendimą portalui LRT.lt nurodė keletas jos bendrapartiečių.

„Atrodome labai keistai, o rytoj atrodysime dar keisčiau“, – portalui sakė vienas partijos narių.

Ilgą laiką vengusi tiesiai atsakyti, ar socialdemokratų sėkmės atveju vadovaus Vyriausybei, likus kelioms savaitėms iki rinkimų V. Blinkevičiūtė patikino, kad imtųsi ministrės pirmininkės pareigų. Visgi, rinkimų naktį ši retorika pasikeitė.

Tiesiai atsakyti, ar, prezidentui pasiūlius, ji imtųsi formuoti Ministrų kabinetą ir eiti premjerės pareigas, V. Blinkevičiūtė negalėjo.

„Noriu pasakyti, kad mes turime suformuoti valdančiąją daugumą. Čia mūsų numeris vienas. Kada turėsime rimtą valdančiąją daugumą, mes priimsime sprendimus tiek prezidiume, tiek taryboje – dėl mūsų premjero ar premjerės pozicijos. Dabar kito atsakymo šiai dienai tikrai nebus“, – atsakyti vengė ji.

Sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.

Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.

Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.

Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.