Opozicija siūlo stabdyti tyrimą dėl I. Rozovos ir pereiti prie apkaltos

Opozicijos atstovų siūlymu komitetas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją bei Teisės departamentą su klausimu, ar komitetas gali stabdyti tyrimą, nes Seimo nutarimu darbą yra įpareigotas baigti iki balandžio 30 dienos.

Sprendimas priimtas už balsavus šešiems ir prieš dviems laikinosios tyrimo komisijos teisėmis dirbančio NSGK nariams. Mažumos ir daugumos atstovų komitete yra po lygiai.

Opozicija siūlo pereiti prie apkaltos

NSGK opozicijos atstovų iniciatyva šią savaitę surinkti parašai, kad Seimo narei I. Rozovai būtų pradėtas apkaltos procesas dėl galimai sulaužytos priesaikos, nuslėpus ryšius su rusų diplomatais.

Toliau Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją, kuri teikia išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, tačiau apkaltos iniciatyva registruota prieš pat Seimo sesijos pabaigą ir komisija nebuvo sudaryta.

Opozicija siūlo pereiti prie apkaltos proceso, o tyrimą stabdyti, argumentuodama, kad šiuo metu svarbiausias yra klausimas, ar Seimo narė I. Rozova nesulaužė priesaikos, o į jį galima atsakyti tik per apkaltos procedūrą.

„Aš siūlau stabdyti šitą tyrimą, inicijuoti neeilinį Seimo posėdį, surengti apkaltos procedūrą ir galų gale išsiaiškinti, ar buvo pažeista Konstitucija, ar nebuvo, ir tik tai išsiaiškinę mes galime tęsti šitą tyrimą“, – sakė Seimo narių Mišrios grupės atstovas Vytautas Bakas.

„Siūlau balsuoti dėl pasiūlymo Seimui, kad tyrimo komisija baigtų tyrimą, kol apkaltos komisija dėl I. Rozovos nebaigs darbo ir nebus Konstitucinio Teismo išvados. Kai bus gauta ta išvada, mes grįžtame ir NSGK pratęsia darbą“, – sakė konservatorius Gabrielius Landsbergis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Komiteto vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas abejojo, ar išvis toks procesas galimas, nes komitetas įpareigotas išvadą pateikti iki balandžio 30 dienos.

NSGK pirmininkas taip pat tvirtino, kad tyrimas ir apkaltos procedūra vienas kitam neprieštarauja, o opoziciją kaltino vilkinant tyrimą, nes planuojama aiškintis ir opozicijos atstovų veiksmus gavus informaciją apie I. Rozovą.

„Tyrimo komisija atlieka tyrimą tais klausimais, kuriuos suformulavo Seimas apkaltos. Apkaltos komisija visiškai kita, ji ieško kaltų, vienaip  ar kitaip tai buvo nuo pradžios aišku. Aš tik galiu savo nuomonę pasakyt, kad opozicija suinteresuota vilkinti šitą tyrimą“, – žurnalistams po posėdžio sakė D. Gaižauskas.

Reikalauja premjero komitete

NSGK trečiadienį per posėdį išklausė buvusio parlamento vadovo Vydo Gedvilo bei buvusios pirmininkės ir dabartinės vicepirmininkės konservatorės Irenos Degutienės, Užsienio reikalų komiteto vadovo „socialdarbiečio“ Juozo Bernatonio liudijimus.

Į posėdį buvo kviesti ir premjeras Saulius Skvernelis bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tačiau jie atsiuntė raštiškus atsakymus.

Opozicijos atstovai pareikalavo, kad jie dalyvautų posėdyje ir atsakytų į klausimus. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas, kurį irgi norima apklausti dėl susipažinimo su slapta informacija, tvirtino liudysiantis tik po premjero.

„Aš kalbėsiu su jumis tik tada, kai mes pasikalbėsime su ministru pirmininku, tam, kad jis neišvengtų pokalbio ir tų klausimų, kuriuos mes norime jam užduoti“, – pažymėjo Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.

Premjero atstovas Tomas Beržinskas BNS teigė, jog premjeras savo atsakymuose komitetui nurodė neliudysiantis, nes kaip Seimo narys jokios slaptos informacijos apie I. Rozovą negavęs, o informacija, kuri teikiama jam kaip ministrui pirmininkui, naudojama tik ministro pirmininko ir Vyriausybės kompetencijos srityje.

Premjeras Vyriausybėje žurnalistams į klausimą, kodėl I. Rozovos ryšiai netapo kliūtimi sudaryti koalicijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, atsakė, jog abejonės keliamos dėl vieno asmens, ne partijos.

„Nematau pagrindo, kodėl užkirtinėti kelią, jei dėl vieno žmogaus kyla klausimų. Dėl politinės partijos, kuri yra koalicijoj, nekyla jokių klausimų“, – teigė premjeras.

Taip pat dėl I. Rozovos situacijos gavus VSD medžiagą, anot Vyriausybės vadovo, imtasi prevencinių priemonių.

„Tas žmogus negavo prieigos dirbti su slapta informacija ir nėra jokiose vykdomosios valdžios struktūrose“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas.

I. Degutienė: būčiau sakius – neišleisti

Seimo vicepirmininkė konservatorė I. Degutienė komiteto posėdyje sakė, kad parlamentarė I. Rozova į Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją pernai išleista, nes Seimo valdybos nariai nežinojo apie jos ryšius su rusų diplomatais.

Trečiadienį liudydama Seimo NSGK už komandiruotes atsakinga Seimo valdybos narė teigė, jog žinodama Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją būtų netvirtinusi I. Rozovos kelionės į Sakartvelą.

Kalbėdama apie savo vadovavimo parlamentui laikotarpį 2009–2012 metais I. Degutienė teigė, kad iš VSD apie galimą Rusijos įtaką Lietuvos politiniams procesams medžiagos gaudavo nedaug.

Anot I. Degutienės, per tą laikotarpį buvo gauta tik nekonkreti informacija „apie vieną politinę jėgą, kuri gali turėti tam tikrų sąsajų su tam tikra valstybe“. I. Rozova tuo metu nebuvo Seimo narė.

Duomenys apie I. Rozovos ryšius su rusų diplomatais viešai paaiškėjo NSGK pradėjus aiškintis politikės dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Sakartvele praėjusių metų birželį aplinkybes.

Šią komandiruotę patvirtino Seimo valdybos nariai, anot I. Degutienės, nežinodami apie I. Rozovos ryšius ir VSD rekomendaciją neišduoti jai leidimo dirbti su slapta informacija.

„Visa šita I. Rozovos istorija, kuomet ji buvo išleista į ortodoksų konferenciją, aš labai gerai prisimenu, mes valdyboj nebuvom gavę iš Seimo pirmininko ir nebuvom nieko informuoti. (...) Aš sužinojau apie tą ortodoksų konferenciją kaip ir visi Seimo nariai iš žiniasklaidos, kai atsirado informacija, kas ten buvo, kaip ten buvo“, – kalbėjo I. Degutienė.

„Po informacijos paskelbimo paklausiau Seimo pirmininko, kodėl mes nebuvom informuoti, iš esmės mes kiekvienas valdybos narys prisiimam atsakomybę už tai, kokį priimam sprendimą. Ne dėl piktos valios, bet iš nežinojimo (patvirtinome komandiruotę – BNS), mano nuomone, Seimo pirmininkas turėjo mus informuoti. Aš būčiau pasakius, kad negalima išleisti“, – pažymėjo vicepirmininkė.

Seimo valdyba pernai birželį buvo komandiravusi I. Rozovą dalyvauti Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje Tbilisyje. Rusijos atstovo per asamblėjos renginį pasakytai kalbai iššaukus didelius protestus šalyje, Seimo nariai ėmė kelti klausimus dėl I. Rozovos dalyvavimo šiame renginyje.

Seimo NSGK tuomet susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui pateiktu raštu apie I. Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais. Šiuo raštu remdamasis V. Pranckietis parlamentarei I. Rozovai nesuteikė leidimo dirbti su slapta informacija, tačiau informacija apie parlamentarės ryšius su rusų diplomatais į viešumą iškilo tik po pusantrų metų, įvykių Tbilisyje.