Tamsūs konservatoriaus verslo užkulisiai

Auditorė Dangutė Pranckėnienė konstatavo, kad bendrovei žala padaryta nupirkus bankrutavusios bendrovės akcijas. Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad netrukus iki akcininkų susirinkimo V.Semeška apmokėjo advokato R.Mikliušo kontoros atsiųstą sąskaitą. Už 225 valandų žodines konsultacijas ir kitus per 400 valandų atliktus darbus buvo sumokėta 125 tūkst. litų. Tačiau sąskaita neturėjo juridinės galios, nes nebuvo nurodyti privalomi rekvizitai. Todėl, auditorės teigimu, sumokėta suma negali būti pripažinta pelno mokestį mažinančiomis sąnaudomis, negalima bus susigrąžinti per 22 tūkst. litų PVM. Direktoriaus žala bendrovei – per 52 tūkst. litų.

Vokiečių kapitalo bendrovė buvo sudariusi sutartį su "Endwood International", kad pastaroji atliktų rinkos tyrimus Baltijos šalyse. Likus mėnesiui iki akcininkų susirinkimo, V.Semeška priėmė atliktus darbus ir už juos sumokėjo 55 tūkst. JAV dolerių. Tačiau išeidamas iš darbo tyrimų taip ir nepaliko. Auditorė šiuos pinigus taip pat įvardijo kaip padarytą nuostolį.

Auditorė taip pat konstatavo, kad V.Semeška bendrovei padarė per 35 tūkst. litų nuostolį, neteisėtai, pažeisdamas akcininkų neturtines ir turtines teises, sudaręs penkerių metų sutartį su viena iš konsultacinių bendrovių. Sutartis buvo sudaryta ir su kita konsultacine bendrove, tačiau nutraukta V.Semeškai paliekant direktoriaus kėdę. Už sutarties nutraukimą be jokios priežasties iš vokiečių verslininkų kišenių auditoriams kaip kompensacija buvo išmokėta 60 tūkst. litų, nors sutartyje buvo numatyta mokėti 50 tūkst. litų.

Prieš akcininkų susirinkimą V.Semeška sudarė projektavimo sutartį su fiziniu asmeniu, kuris įsipareigoja atlikti pastato rekonstravimo projektą. Užuot sumokėjęs avansą, V.Semeška architektei pervedė visą suderėtą sumą – per 50 tūkst. litų.

"Iš viso tiesioginė žala, kurią patyrė UAB "Gretsch Unitas Baltic" yra 494 144 litai", – V.Semeškos veiklą įvertino auditorė.

Teismai ašaromis nepatikėjo

Dėl beverčių akcijų vokiečiai kreipėsi į teismą. Jų manymu, V.Semeška, būdamas bendrovės administracijos vadovu, galėjo ir privalėjo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, tačiau nesilaikė Akcinių bendrovių įstatymo, nes jo nurodymu sudarytas sandoris bendrovei yra ekonomiškai nenaudingas, akivaizdžiai viršijantis normalią gamybinę-ūkinę riziką. Tuo remiantis, buvo prašoma iš V.Semeškos priteisti padarytą bendrovei nuostolį – per 108 tūkst. litų.

Vilniaus apygardos teismas, nors ir konstatavęs, kad V.Semeška, pirkdamas bankrutavusios bendrovės akcijas, atliko veiksmus, "akivaizdžiai viršijančius normalią gamybinę-ūkinę riziką", vokiečių ieškinį atmetė. Motyvas – ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto ir jos dydžio.

Lietuvos apeliacinis teismas istoriją su akcijomis įvertino atvirkščiai nei pirmosios instancijos teismas. Buvo konstatuota, kad sudarant sandorį "Švenčionėlių grūdų" akcijos buvo bevertės, o V.Semeška sandorį atliko po to, kai bendrovės akcininkų susirinkimo metu jam buvo pasiūlyta nutraukti su bendrove darbo sutartį ir parduoti turimas bendrovės akcijas.

Tiesa, V.Semeška bandė gintis, kad akcijos buvo perkamos tikslingai, siekiant perimti bankrutuojančios bendrovės turtą. Teismas tuo nepatikėjo: sandoriu už 108 tūkst. litų buvo nupirkta tik 0,35 proc. bendro bankrutuojančios bendrovės turto. Taigi vokiečiai, kaip akcininkai, neįsigijo jokios galimybės daryti įtaką įmonės veiklai, juolab kad, iškėlus bankroto bylą, bendrovės valdymas pereina kreditorių susirinkimo ir administratoriaus dispozicijon ir akcininkai jame nedalyvauja.

Apeliacinis teismas nutarė patenkinti UAB "Gretsch-Unitas Baltic" reikalavimą ir priteisė iš V.Semeškos Vokietijos bendrovės naudai per 108 tūkst. litų žalos atlyginimą ir per 8 tūkst. litų teismo išlaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą.

Beje, ši V.Semeškos byla tapo savotišku vadovėliu būsimiems teisininkams. Ją savo magistro darbuose yra citavę Vilniaus, M.Romerio universitetų studentai.

Ieškojo, ko nepametęs

Ši publikacija būtų neatsiradusi, jei į redakciją nebūtų kreipęsi kauniečiai, atkreipę dėmesį į V.Semeškos gyvenimo pokyčius – iš verslo į politiką. Žmonės teigė, kad šis politikas juos kelis metus buvo įsukęs į teismų karuselę, o vienu metu buvo galima įžvelgti net galimą sukčiavimą.

Istorija prasidėjo, kai V.Semeškos bendrovė "Vilo", užsiimanti nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, su beveik 2 ha sklypo bendraturčiais sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Pašnekovų teigimu, V.Semeška tarėsi sklypą perkantis būsimai parduotuvei "Lidl".