Politikai šturmuos Europą (preliminariame sąraše – viena kita klaipėdiečių pavardė)

Komentaras
Laima Andrikienė
Dvi kadencijas EP dirbanti Lietuvos politikė

EP – vienintelė ES institucija, kurioje dirba tiesiogiai ES valstybių piliečių išrinkti atstovai. Atstovų skaičius priklauso nuo šalies gyventojų skaičiaus: pavyzdžiui, Vokietija turi 99, Didžioji Britanija – 73, Lietuva – 12. Nuo 2014 metų pagal naujas taisykles Lietuva turės tik 11 atstovų, o, pavyzdžiui, Vokietija – 96. Mes turime suprasti, kad sprendimai, priimami EP ar ES Taryboje, – visi be išimties – vienaip ar kitaip turi pasekmių Lietuvai. Išmokos ūkininkams, subsidijos žvejams, žuvų kvotos, ES struktūrinių fondų parama mokyklų ir universitetų, kolegijų ir ligoninių, bažnyčių ir viešbučių renovacijai, kelių tvarkymui, aukštosioms technologijoms – ES biudžeto lėšas šioms sritims skirsto ir tvirtina EP. Todėl jame dirbantys žmonės turi išmanyti ekonomikos, žemės ūkio, finansų, švietimo, užsienio politikos dalykus. Lietuvos atstovai EP – mūsų, Lietuvos balsas. Jei Lietuvos negins jie, kitų valstybių atstovai tikrai neskubės mums į pagalbą. Šioje kadencijoje pavyzdžių, kai Lietuvoje išrinkti europarlamentarai EP tribūną naudojo savo valstybės kritikai ar sąskaitų suvedinėjimui, netrūko. Taip neturėtų būti, kaip akivaizdu ir tai, kad kuo mažiau valstybė turi atstovų, tuo aktyvesni, darbštesni, atkaklesni, labiau patyrę politikai jie turi būti. EP – ne prestižinė mokykla, kurioje už studijas mokama labai didelė valstybės stipendija. Neatsitiktinai jaunesnių nei 30 metų visame dideliame 766 europarlamentarų būryje tėra tik 9, jaunesnių nei 35 metų – vos 30. Piliečiai ES valstybėse senbuvėse jaunimo į EP nerenka, nors galėtų sau tai leisti: juk jei iš 99 ar 73 atstovų keli bus trisdešimtmečiai, tai puiku. Tačiau turint tik apie dešimt atstovų, kaip Lietuva, Latvija ar panašaus dydžio valstybė, reikia rinktis patyrusius. Mokytis reikia Lietuvoje, namuose, o į EP dirbti turi vykti tie, kurie turi profesinio ir gyvenimiško, darbo Seime ar savivaldoje patyrimo, moka bent kelias užsienio kalbas. Kuo daugiau kalbų – tuo geriau, o anglų kalba apskritai yra privaloma. Kai EP komitetų ar delegacijų posėdžiuose nebūna vertimo (o taip nutinka neretai), kalbama tik anglų kalba. Be puikaus anglų kalbos mokėjimo apskritai nereikėtų pretenduoti į EP, o piliečių atsakomybė – tokių nerinkti.

Rinkimai į EP Lietuvoje

2004 m.
Partijos ir kandidatų skaičius
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga – 26
Lietuvos socialdemokratų partija – 26
Liberalų ir centro sąjunga – 25
Lietuvos krikščionys demokratai – 15
Naujoji sąjunga (socialliberalai) – 23
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos rusų sąjungos koalicija "Kartu mes jėga!" – 21
Tautos pažangos partija – 14
Nacionalinė centro partija – 9
Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) – 24
Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga – 26
Darbo partija – 13
Liberalų demokratų partija – 19
EP mandatus iškovojo
Darbo partija – 5 (Ona Juknevičienė, Arūnas Degutis, Danutė Budreikaitė, Jolanta Dičkutė, Šarūnas Birutis)
Lietuvos socialdemokratų partija – 2 (Justas Vincas Paleckis, Aloyzas Sakalas)
Tėvynės sąjunga – 2 (Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė)
Liberalų ir centro sąjunga – 2 (Eugenijus Gentvilas, Margarita Starkevičiūtė)
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga – 1 (Kazimira Prunskienė)
Liberalų demokratų partija – 1 (Rolandas Pavilionis)
2009 m.
Partijos ir kandidatų skaičius
Tautos prisikėlimo partija – 10
"Fronto" partija" – 11
Partija Tvarka ir teisingumas – 24
Lietuvos socialdemokratų partija – 24
Žemaičių partija – 8
Lietuvos centro partija – 19
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 24
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 24
Pilietinės demokratijos partija – 8
Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga – 10
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 24
Darbo partija – 21
Tautinė partija "Lietuvos kelias" – 9
Liberalų ir centro sąjunga – 24
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 22
EP mandatus iškovojo
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 4 (Laima Andrikienė, Vytautas Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė, Algirdas Saudargas).
Lietuvos socialdemokratų partija – 3 (Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Justas Vincas Paleckis).
Partija Tvarka ir teisingumas – 2 (Juozas Imbrasas, Rolandas Paksas).
Darbo partija – 1 (Viktoras Uspaskichas).
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 1 (Valdemaras Tomaševskis).
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 1 (Leonidas Donskis).