Socdemų lyderis: premjerė komunikuodama apie duomenų iš RC vagystę nepadarė esminių klaidų

„Iš tos informacijos, kokia aš disponuoju šiandien ir man kokia yra žinoma, aš manau, kad ji nepadarė jokių esmingų klaidų“, – antradienį po Socialdemokratų frakcijos posėdžio Seime žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

Jis pabrėžė, kad premjerė frakcijai paaiškino, kodėl visuomenė nebuvo informuota iš karto, kai tik sužinota apie duomenų vagystę.

„Šiandien premjerė frakcijoje paaiškino tą situaciją pakankamai išsamiai ir plačiai. Buvo pasakyta, kad tas pavėluotas arba nesavalaikis visuomenės informavimas buvo tikslingas prašant teisėsaugos institucijoms, nes jos pradėjo tyrimą ir neatskleidimas duomenų vagims arba neišviešinimas, kad vagystė vyksta, leido įvykdyti tam tikrus teisėsaugos (veiksmus – BNS)“, – kalbėjo socialdemokratų lyderis.

Anot jo, įprasta praktika tokia, kad rezonansinių bylų informaciją pirmiausia pristato teisėsaugos institucijos, o ne premjerė.

„Kai vyksta kažkokie rezonansiniai tyrimai, ar tai būtų Stepukonio (dešimtis milijonų eurų pralošusio „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio – BNS) byla, ar tai būtų kažkokie skandalingi korupcijos atvejai, įprastai institucijos, pradėjusios tyrimą, padaro viešas spaudos konferencijas, paaiškina, kas buvo nustatyta, kas yra inicijuojama, kokių veiksmų imamasi. Nebūdavo įprasta rezonansinėse situacijose, kad išeina premjerė ir visuomenei skelbia: va štai įvyko“, – kalbėjo politikas.

Anot M. Sinkevičiaus, institucijų tyrimas parodys, kas turėtų prisiimti atsakomybę už pavogtus duomenis.

Nebūdavo įprasta rezonansinėse situacijose, kad išeina premjerė ir visuomenei skelbia: va štai įvyko.

„Politinė atsakomybė – visą laiką kelti tą klausimą galime. (...) Aš galvoju, kad tyrimas atsakys, kas kaltas, ir jeigu ta politinė atsakomybė tikrai bus pagrįsta faktais nepadarymo, neveikimo sąmoningo ar kažkokio bandymo kažkaip tą situaciją užglaistyti, tai tada suprantu“, – sakė jis.

M. Sinkevičius teigė netikintis, kad Vyriausybės atstovai sąmoningai vengė atskleisti informaciją apie duomenų vagystę.

„Jeigu manęs klaustumėte, ar Vyriausybėje, nesvarbu, Vyriausybės vadovė ar Vyriausybės sudėtyje buvo asmenų, kurie sąmoningai žinodami vengė atskleisti informaciją apie duomenų nutekėjimo vagystę, aš tuo netikiu“, – kalbėjo socialdemokratų lyderis.

Anksčiau I. Ruginienė bei ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pripažino apie incidentą Registrų centre sužinoję balandžio 3 dieną, tuo metu visuomenė apie didelio masto duomenų vagystę informuota tik gegužės 22 dieną, incidentu pradėjus domėtis žiniasklaidai.

Premjerė bei E. Grikšas aiškino, kad laukta prokuratūros pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Pasak I. Ruginienės, duomenų vagystė sustabdyta tik ją pastebėjus.  

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda nepateisinamu pavadino sprendimą informuoti visuomenę praėjus pusantro mėnesio, kai ji buvo pastebėta.

BNS rašė, kad Generalinė prokuratūra tiria galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant žmonių asmens kodus, pasisavinimą.

Teisėsaugos teigimu, prisijungimai vyko per iš užsienio pasisavintas Migracijos departamento darbuotojų paskyras.

Pirmieji neteisėti prisijungimai ir duomenų nutekinimas siekia dar šių metų pradžią, o Registrų centrui apie tai tapo žinoma balandį.