„Mums JAV karių buvimas Lietuvoje yra labai svarbus, strategiškai svarbus ir šiuo metu, kai vyksta tie pertvarkymai ir iš naujo tos pajėgos turėtų būti atsiunčiamos, mums labai svarbu išlaikyti blaivią galvą, išlaikyti neemocingą vertinimą ir žiūrėti labiau į strateginį paveikslą“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Ji atsisakė vertinti premjero Mindaugo Sinkevičiaus pasisakymą, kad JAV sprendimas laikinai atlaisvinti sankcijas rusiškam dyzelinui yra gėdingas ir negarbingas poelgis.
Pats prezidentas G. Nausėda pirmadienį LRT televizijai sakė, kad toks sprendimas yra susijęs su artėjančiais JAV vidurio kadencijos rinkimais, kuria sąlygas mažinti Rusijos izoliaciją ir yra „bloga diena“.
BNS rašė, kad JAV šiuo metu peržiūri karių buvimą Europoje.
Lietuvos pareigūnai anksčiau skelbė, kad Vašingtonas po kelių mėnesių pertraukos atnaujina karių rotaciją Lietuvoje, spalio pabaigoje šalyje bus dislokuoti du amerikiečių batalionai.
Nepaisant dalies politikų abejonių, ar rotacija tikrai atsinaujins, A. Skaisgirytė sakė tuo neabejojanti, o „karštoms galvoms“ palinkėjo „strateginės kantrybės.“
Spalio pradžioje po LRT žurnalisto klausimo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad amerikiečiai apsvarstys idėją Lietuvoje steigti ir nuolatinę karinę bazę.
G. Nausėdos patarėja tvirtino tikinti, kad tai įmanoma, o su Vašingtono pareigūnais nuolat apie tai kalbamasi.
Baltarusiškų trąšų pirkimą irgi sieja su rinkimais
„Financial Times“ neseniai paskelbė, kad artimiausiomis dienomis JAV turėtų pasiekti kalio trąšų krovinys iš Baltarusijos. Jis išplukdytas per Rusijos uostus.
A. Skaisgirytė sakė, jog, kadangi trąšos yra gabenamos jūra, Baltarusijai reikėjo rasti vienokį ar kitokį tranzito kelią.
„Manau, kad tai visiškai normali prekybinė schema“, – teigė patarėja.
Baltarusiškų trąšų importą draudžia ES sankcijos. Anot Lietuvos pareigūnų, šie ribojimai apima ir tranzitą. Iki 2022 metų baltarusiškos trąšos eksportuotos per Klaipėdos uostą.
A. Skaisgirytė sakė, kad ES įvedus sankcijas, baltarusiškas trąšas toliau pirko trečiosios šalys, tad JAV sprendimas jų įsigyti nereiškia „nieko labai naujo“.
JAV sankcijas baltarusiškoms trąšoms atšaukė šiemet, o jos pareigūnai yra teiravęsi Lietuvos dėl galimybių atnaujinti tranzitą per Lietuvą.
A. Skaisgirytė sakė mananti, kad naujausias baltarusiškų trąšų įsigijimo sandoris irgi susijęs su lapkritį vyksiančiais JAV vidurio kadencijos rinkimais.
„Yra noras parodyti, kad fermeriais yra rūpinamasi, kad yra alternatyva kanadietiškoms trąšoms ir panašiai. Tik ta alternatyva kol kas yra labai, labai minimali“, – teigė prezidento patarėja.
Paklausta, ar Lietuva žada kelti klausimą Vašingtonui dėl atnaujinamos prekybos, iš kurios tranzito pajamas gauna karą Ukrainoje tęsianti Rusija, A. Skaisgirytė atsakė: „Su sąjungininkais mes kalbame įvairiais klausimais, tame tarpe ir tokiais nepatogiais klausimais.“
„Tai kalbėtis galima, bet ar tas mūsų kalbėjimas pakeis jau įvykusį sprendimą? Na, turbūt ne.“
Nepatvirtina, kad Lietuvos diplomatai dėl konferencijos sulaukė JAV spaudimo
A. Skaisgirytė teigia negalinti patvirtinti, kad Lietuvos diplomatai sulaukė JAV administracijos spaudimo dėl pasitraukimo iš Vilniuje vykusios konferencijos apie dezinformaciją, tačiau pripažino, kad prieš suteikiant renginiui globą nebuvo tinkamai įvertintas jo turinys.
„Prieš suteikiant, suteikiant patronažą ar globą tam tikram renginiui, reikia labai gerai įsivertinti, ar tas renginys yra atitinkantis mūsų strateginius interesus, ir jeigu neatitinkantis, tai tiesiog neužsiimti globa“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Aš manau, čia buvo kažkas tiesiog nesužiūrėta laiku, todėl gavosi šita labai nemaloni vis dėlto situacija“, – pridūrė ji.
Paklausta, ar gali patvirtinti, kad JAV darė spaudimą Lietuvai atsiriboti nuo renginio, patarėja atsakė: „Ne, negalėčiau patvirtinti“.
BNS rašė, jog Vilniuje praėjusią savaitę vykusiame renginyje apie dezinformaciją buvo numatyta sesija, kurioje JAV apibūdinamos kaip „užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi“ (FIMI) veikėjas. Tai, anot leidinio „Politico“, supykdė JAV prezidento D. Trumpo administraciją.
„Politico“ skelbė, kad Valstybės departamentas paprašė JAV ambasadų keliose Europos šalyse ir ES išreikšti susirūpinimą Vašingtono vardu bei įvertinti, ar konferencijoje dalyvaujančios vyriausybės pritaria, kad JAV būtų priskiriamos prie FIMI veikėjų.
Naujienų agentūrai „Reuters“ įtikinėjimus Lietuvai ir Kanadai pasitraukti iš konferencijos „Disinfo 2026“ patvirtino trys su situacija susipažinę JAV pareigūnai. Du iš jų nurodė, jog raginimuose dalyvavo JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald).
Lietuvos užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę pranešė pasitraukianti iš renginio, formaliai atsiribojanti nuo jo turinio ir paprašiusi organizatorių konferencijos medžiagoje nenaudoti sąsajų su ministerija.
Savo ruožtu pirmadienį G. Nausėda pareiškė, jog būtina atskirti ekspertų asmeninę nuomonę nuo oficialios valstybės pozicijos.
Pasak prezidento, Lietuvos atstovai ir kitų valstybių ekspertai gali turėti skirtingą nuomonę apie pagrindinę šalies sąjungininkę, tačiau tokios nuostatos neturėtų būti tapatinamos su oficialia Lietuvos pozicija.
Naujausi komentarai