„Dabar, kai pagrindinis uždavinys yra maksimaliai sustiprinti Ukrainą, stabilizuoti fronto liniją ir duoti jai geriausias kortas derybose, toks vaizdas, kad tos paskutinės kortos, kurias Ukraina turi, žmonės, kurie ką tik buvo preziumuojami kaip Ukrainos sąjungininkai, bando tas kortas išspirti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Nuoširdžiai labai neramu, todėl, kad iš to, kas matosi bent jau paviršiuje, tai matosi, kad, kai reikia pasiekti deal‘ą (susitarimą – ELTA) tarp dviejų pusių, iš kurių viena išvis nesileidžia į jokias kalbas, tai kitai pusei, kuri yra silpnesnė objektyviai, turi mažiau žmonių, mažesnę kariuomenę ir mažesnius pajėgumus, tai jai priimti visas anos pusės sąlygas, – tai čia ne derybos yra, čia yra kapituliacija“, – teigė I. Šimonytė.

Jos teigimu, dar labiau neramina klausimas dėl 2021 m. gruodžio mėnesio ultimatumo, kada Rusija Vakarams paskelbė savo reikalavimus. Reikalavimai apėmė draudimą Ukrainai ir kitoms buvusioms Sovietų Sąjungos šalims prisijungti prie NATO, o taip pat atšaukti NATO karių ir ginklų dislokavimą Vidurio ir Rytų Europoje.

Tas klausimas jau yra labai tiesiogiai mūsų klausimas.

„Tas klausimas jau yra labai tiesiogiai mūsų klausimas. Jeigu šitas klausimas irgi yra ant stalo, tai ta saugumo situacija yra pakitusi ne šiaip, o pakitusi labai dramatiškai“, – pažymėjo I. Šimonytė.

ELTA primena, kad prieš kelias dienas D. Trumpo administracija sustabdė JAV karinės pagalbos tiekimą ir dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Ukraina, tai įvyko po ginčo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

D. Trumpas ir viceprezidentas J.D. Vance'as vasario 28 d. per susitikimą Baltuosiuose rūmuose žurnalistų akivaizdoje apkaltino V. Zelenskį nedėkingumu už milijardų dolerių vertės JAV ginklus.

D. Trumpas sulaukė griežtos sąjungininkių ir oponentų šalyje kritikos, kaltinimų, kad stojo Ukrainą užpuolusios Rusijos pusėn.