- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šios kadencijos Seimas priima vidutiniškai 7,1 teisės akto per posėdį – tai antras rodiklis pagal produktyvumą, lyginant visas Seimo kadencijas šiuo aspektu. Daugiausiai priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė – 67,39 proc. (praėjusią kadenciją – 63,08 proc.).
Tokią išvadą padarė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius, apibendrinęs Seimo veiklos tendencijas teisėkūros srityje.
Pats produktyviausias yra 2016–2020 m. kadencijos Seimas: vieno posėdžio metu priėmė vidutiniškai 7,3 teisės akto. 1992–1996 m. kadencijos Seimo produktyvumas – mažiausias: priimti vidutiniškai 2 teisės aktai per posėdį.
Lyginant visų Seimų (1992–2024 m. laikotarpio kadencijų) veiklą teisėkūros srityje pažymima, kad dažniausiai posėdžiavo 1992–1996 m. kadencijos Seimas, per keturias sesijas rinkęsis į 299 posėdžius.
2020–2024 m. kadencijos Seimas (I–IV sesijos) priėmė 1 467 teisės aktus, t. y. 89 teisės aktais mažiau nei 2016–2020 m. kadencijos atitinkamu laikotarpiu.
Šioje Seimo kadencijoje, kaip ir praėjusioje, 2016–2020 m., daugiausiai teisės aktų projektų užregistravo Seimo nariai, atitinkamai 1 114 ir 1 569 projektus.
2020–2024 m. kadencijoje Seimo narių užregistruotų ir priimtų teisės aktų projektų santykis sudaro 47,40 proc., ir tai yra beveik 8 proc. mažesnis rodiklis nei 2016–2020 m. kadencijos, kai Seimo narių užregistruotų ir priimtų teisės aktų projektų skaičiaus santykis sudarė 55,26 proc. „Taigi, pagal šį kriterijų šioje kadencijoje Seimo narių indėlis teisėkūros procese gerokai sumažėjo“, – konstatuojama tyrime.
Šios Seimo kadencijos metu registruoti 1 894 teisės aktų projektai, priimti 1 172 projektai. Kaip nurodoma tyrime, šios kadencijos Seimo teisės aktų projektų realizavimo efektyvumas yra vienas iš mažiausių, palyginti su buvusiomis Seimo kadencijomis, ir sudaro 61,9 proc. 2016– 2020 m. kadenciją šis rodiklis buvo 67,6 proc.
M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
Didžiausias teisės aktų projektų realizavimo efektyvumas – 1996–2000 m. kadencijos Seime, t. y. 77,1 proc.
2020–2024 m. kadencijoje daugiausiai priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė – 67,39 proc. (praėjusią kadenciją – 63,08 proc.), Seimo nariai inicijavo 29,76 proc. visų priimtų įstatymų (praėjusią kadenciją – 28,96 proc.). Tiek 2020–2024 m. kadencijoje, tiek 2016– 2020 m. kadencijoje įstatymų leidybos procese akivaizdžiai dominuoja Vyriausybė, o šią kadenciją Vyriausybės indėlis yra didesnis, palyginti su praėjusios kadencijos Vyriausybės indėliu.
2020–2024 m. kadenciją, palyginti su praėjusia, beveik per pusę sumažėjo prezidento užregistruotų ir iš jų priimtų teisės aktų projektų – nuo 94,74 proc. iki 55,96 proc.
„Šią kadenciją itin sumažėjo Respublikos Prezidento inicijuotų ir priimtų įstatymų lyginamoji dalis – ji sudaro 1,28 proc. (priimta 13 įstatymų), o praėjusios kadencijos atitinkamu laikotarpiu indėlis buvo didesnis – 3,98 proc. priimtų įstatymų (40 įstatymų)“, – teigiama Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktame tyrime.
Nedaug priimama originalių ir naujos redakcijos įstatymų
Kaip parodė tyrimas, mažėja priimamų originalių ir naujos redakcijos įstatymų.
Šios kadencijos keturių sesijų metu priimti originalūs įstatymai sudaro 2,85 proc. visų priimtų įstatymų, naujos redakcijos įstatymai sudaro 3,44 proc. visų priimtų įstatymų. Tokie rodikliai nelabai skiriasi nuo praėjusios kadencijos, kai originalūs įstatymai sudarė 2,69 proc. visų priimtų įstatymų, o naujos redakcijos įstatymai – 5,17 proc. visų priimtų įstatymų.
Sumažėjo skubos ir ypatingos skubos tvarka priimtų teisės aktų. Anot tyrimo, akivaizdžiai sumažėjo skubos ir ypatingos skubos tvarka priimtų teisės aktų dalis nuo visų priimtų teisės aktų: 2020–2024 m. kadencijos I–IV sesijų metu iš viso buvo priimti 1 378 teisės aktai, o skubos ir ypatingos skubos tvarka priimti teisės aktai sudarė tik 15,97 proc. (220 teisės aktų) nuo visų priimtų teisės aktų. 2016–2020 m. kadencijos metu tokia tvarka taikyta priimant 445 teisės aktus (iš viso priimti 1 467 teisės aktai), t. y. 30,33 proc.
Vyriausybė, anot tyrimo, inicijavo kur kas didesnį skaičių įstatymų, priimtų ypatingos skubos tvarka nei Seimas – atitinkamai 16 (84,21 proc.) ir 3 (15,79 proc.).
Vertinant visų aštuonių Seimo kadencijų rodiklius, konstatuojama, kad itin sumažėjo ypatingos skubos tvarkos taikymas priimant įstatymus (kartu su ratifikaciniais įstatymais).
„Tokia tvarka priimtų įstatymų skaičius procentais, palyginti su visų priimtų įstatymų skaičiumi, 2020–2024 m. kadencijoje sudaro tik 1,9 proc.“, – nurodoma tyrime.
Daugiausiai tokia tvarka priimtų įstatymų buvo 2008–2012 m. Seimo kadencijoje – 61,2 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse1
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
VRK: baigėsi parašų rinkimo terminas į EP rinkimus
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimas už kandidatų sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Reikiamą skaičių parašų surinko septynios partijos, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. ...
-
Per mokymus VRK galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis1
Rinkimų repeticijos metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis, praneša portalas „lrytas.lt“. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų pareigūnais aptarė Kinijos grėsmę, dvišalį bendradarbiavimą6
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Maniloje su FIlipinų pareigūnais atarė dvišalį bendradarbiavimą, Kinijos grėsmę. ...
-
EP rinkimai: mažiausiai dviem partijoms nepavyko surinkti privalomo rinkėjų parašų skaičiaus
Mažiausiai dviem partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nepavyko surinkti privalomo rinkėjų skaičiaus, dėl to jos negalės kelti savo kandidatų sąrašų. ...
-
KT sprendimas dėl R. Žemaitaičio nenustebino: įžvelgia pavojų politinei cenzūrai4
Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojing...
-
Įvertino KT verdiktą dėl R. Žemaitaičio: tai rodo, kad kalbėjimas turi ribas5
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato9
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką, jis pats žada artimiausiu metu atsisakyti Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą20
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...