Seimo rinkimai: suskaičiavus pusės mažų apylinkių duomenis, pirmauja „valstiečiai“

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamais duomenimis, suskaičiavus balsus 1082 apylinkėse iš 1989, už „valstiečius“ balsavo 21,59 proc. rinkėjų, ir tai kol kas jiems duotų 19 mandatų iš 70-ties daugiamandatėje apygardoje.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Antroje vietoje yra opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 17,12 proc. balsų, tai jiems kol kas žada 15 mandatų.

Trečioje vietoje yra per praėjusius rinkimus daugiamandatėje barjero neperlipusi Darbo partija su 13,23 proc. balsų ir 12 mandatų.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Ketvirta būtų opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, kuri šiose apylinkėse surinko 10,8 proc. rinkėjų balsų ir gautų 10 mandatų.

Kviečiame kartu sekti rinkimų rezultatus:

Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija perkopia 5 proc. barjerą su 5,79 proc. rinkėjų balsų ir galėtų tikėtis penkių mandatų.

Opozicinis Liberalų sąjūdis šiose apylinkėse surinko 5,61 proc. balsų ir irgi gautų penkis mandatus.

Paskutinė partija, tarpiniais duomenimis, perkopianti 5 proc. barjerą būtų Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 4,07 proc. rinkėjų balsų, kurie šiuo metu jiems duotų keturis mandatus.

Kitos partijos, esamais pusės apylinkių duomenimis, lieka už 5 proc. kartelės ribos. Pirma prieš brūkšnį yra valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija su 4,34 proc. rinkėjų balsų.

Kol kas yra suskaičiuoti mažųjų regionuose esančių apylinkių balsai, rezultatus dar koreguos didžiųjų miestų apylinkių balsai.

Daugiamandatėje apygardoje kandidatų sąrašus kėlė 17 partijų.

Esamais duomenimis, iš dabartinių valdančiųjų partijų į Seimą daugiamandatėje apygardoje nepakliūtų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 3,81 proc. rinkėjų balsų.

Rinkėjų aktyvumas mažesnis nei prieš ketverius metus

Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose galėjo pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Lyginant su 2016 m. rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 55 tūkstančiais.

Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai, iš jų 1 tūkstantis 170 vyrų ir 584 moterys. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.

Vienmandatėse apygardose buvo renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Statistinis kandidatas į Seimo narius yra aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.

VRK duomenimis, kandidatų amžiaus vidurkis Seimo rinkimų dieną siekia 50 metų, 2 mėnesius ir 3 dienas. 2016 m. šis vidurkis siekė 48,9 metų. 2012 metais – 47-erius metus.

Daugiau kaip pusė kandidatų sudaro asmenys, kuriems yra nuo 41 iki 60 metų. Beveik 22 proc. asmenų, šiemet kandidatuojančių į Seimą, yra vyresni kaip 61-erių. Panašų skaičių – 21 procentą sudaro kandidatai, kuriems yra 31–40 metų. Mažiausia, vos 6 proc. siekianti, kandidatų dalis yra asmenys, kuriems yra 25–30 metų. Solidžiausio amžiaus kandidatui šiemet sukanka 86-eri.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 proc. rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir Seimo narys nebuvo išrinktas, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausia balsų.

Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su rinkimų rezultatais. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtiniam kandidatų sąrašui kartelė aukštesnė – ne mažiau kaip 7 proc.

Po Nepriklausomybės atkūrimo didžiausias rinkėjų aktyvumas daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo 1992 metais ir siekė net 75,25 proc. Tuo metu mažiausiai rinkėjų į parlamento rinkimus atėjo 2004-aisiais – 46,8 proc.

2016 m. įvykusiuose Seimo rinkimuose rinkėjų aktyvumas daugiamandatėje apygardoje siekė 50,64 proc.

Antras rinkimų į Seimą turas vyks spalio 25 dieną.