„Mes matome, kad situacija yra sąlyginai rami, jei tokia ir išliks, yra tikimybė, kad nepaprastosios padėties tęsti nebereikės“, – antradienį BNS komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Taip pat ji pažymi, kad konkretų sprendimą dėl nepaprastosios padėties formuluoja Vyriausybė.

„Neskubėčiau įvardinti konkretaus sprendimo, Vyriausybės prerogatyva yra jį suformuluoti, aš žinau, kad yra palaikomas kontaktas su tarnybomis, vertinama situacija“, – sakė parlamento vadovė.

Mes matome, kad situacija yra sąlyginai rami, jei tokia ir išliks, yra tikimybė, kad nepaprastosios padėties tęsti nebereikės.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė patvirtino, kad dėl nepaprastosios padėties poreikio šiuo metu tariamasi.

„Dėl sprendimo tariamasi, artimiausiu metu jis bus priimtas, informuosime apie tai visuomenę. Jis turės būti priimtas Vyriausybėje“, – BNS sakė D. Ulbinaitė.

Nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija dėl migrantų krizės įvesta nuo lapkričio 10 dienos ir šiuo metu pratęsta iki sausio 14 dienos vidurnakčio.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, jei nepaprastoji padėtis nebus pratęsta, pasikeitus situacijai Seimas galės susirinkti ir ją vėl paskelbti.

„Pasikeitus situacijai ar jai tapus labiau neramiai, Seimas gali vėl susirinkti ir iš naujo paskelbti nepaprastąją padėtį, jei būtų toks poreikis. Tikrai vertinant dabartinę situaciją, atrodo, yra prielaidų atsisakyti jos“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

Antradienį atšaukti dėl migrantų krizės pasienyje su Baltarusija įvestą nepaprastąją padėtį pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Aš manau, esant tokiai  situacijai, kokia susiklostė dabar, tikrai prasminga būtų svarstyti nepaprastosios padėties atšaukimą, kadangi tai yra tikrai stiprus instrumentas, kurį turime naudoti susiklosčius tam tikroms išskirtinėms aplinkybėms“, – antradienio rytą interviu Žinių radijui sakė prezidentas.

Prezidentas teigė, jog „migrantų problema šiuo metu yra išspręsta“, o situacijai komplikavusis nepaprastąją padėtį būtų galima įvesti iš naujo.

„Šiuo metu mes galėtume atšaukti šią padėtį ir imtis spręsti konstitucijos keitimo darbų, kadangi tiesioginių merų rinkimai yra pakibęs klausimas ir mes esame skolingi mūsų visuomenei ir savivaldybėms šio klausimo išsprendimą  ir jis turi būti išspręsta kuo greičiau“, – pabrėžė šalies vadovas.

Dėl nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija Seime strigo Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių metų rinkimų. Konstitucija numato, kad nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.

Parlamentas spalį pataisoms pritarė po svarstymo, tačiau šiuo metu negali balsuoti dėl priėmimo. Dėl Konstitucijos pataisų balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.