Apie tai trečiadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Inicijuosime laikinąją parlamentinio tyrimo komisiją išsiaiškinti visus dalykus, susijusius su duomenų vagyste iš Registrų centro“, – sakė jis.
Parlamentaro teigimu, kuo toliau, tuo ši istorija kelia daugiau klausimų.
„Mūsų įsitikinimu, tai, kas dabar vyksta, tiesiog bandoma nuslopinti tą situaciją, numesti atsakomybę Registrų centrui ir tokiu būdu lyg ir nuraminti visuomenę“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis tvirtino matąs norą šį incidentą nurašyti kaip didelį kibernetinį nusikaltimą, tačiau esą ignoruojamas nacionalinio saugumo aspektas.
Pasak konservatoriaus, Lietuvoje nustatytas ne vienas atvejis, kai Rusijos karinė žvalgyba čia vykdė įvairias operacijas, ši tarnyba turi interesą susirinkti visus įmanomus duomenis apie svarbiausius Lietuvos sprendimų priėmėjus.
„Tą informaciją galima naudoti sekimui, kibernetinėms atakoms, šantažui, šiaip informacijos rinkimui, bauginimui“, – svarstė jis.
L. Kasčiūno teigimu, parlamentinis tyrimas leistų išsiaiškinti, kiek ir kokių pareigūnų duomenys galėjo patekti tretiesiems asmenims, galimai ir Rusijos valstybės žvalgybos tarnybai.
Anot jo, taip pat komisija aiškintųsi, kaip duomenų apsaugos procesas buvo valdomas, kodėl vagystė nebuvo užkardyta, kodėl Registrų centras neatkreipė dėmesio, kad kažkas iš Migracijos departamento siunčiasi didelius kiekius duomenų.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu teigė, jog reikia išsiaiškinti, kas priėmė sprendimą, kad nukentėję žmonės apie jų pavogtus duomenis nebuvo informuoti operatyviai.
„Kodėl daugiau nei pusantro mėnesio tie žmonės, Lietuvos piliečiai, didelė dalis vilniečių, ne tik vilniečių, buvo palikti nežinioje su visomis iš jautrių duomenų vagystės kylančiomis rizikomis? Akivaizdu, kad kažkas iš politikų priėmė tokį sprendimą“, – sakė ji.
Seimo narės teigimu, parlamentinis tyrimas taip pat turėtų pasidomėti, kodėl apie tokį didelį incidentą neinformuotas prezidentas Gitanas Nausėda.
„Kaip gali būti tai, kad tokios stambios duomenų vagystės atveju nėra informuojamas valstybės vadovas? Visiškai nesuvokiama. Susidaro įspūdis, o galbūt specialioji tyrimo komisija tą įspūdį paneigs, kad sprendimų priėmėjų, tai yra premjerės, vidaus reikalų ministro, ekonomikos ministro prioritetas buvo informacijos nuslėpimas, o ne žmonių, kuriems kyla rizika, informavimas“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Premjerė Inga Ruginienė bei ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pripažino apie incidentą Registrų centre sužinoję balandžio 3 dieną, visuomenė apie didelio masto duomenų vagystę informuota gegužės 22 dieną.
Demokratų frakcijos seniūnas Lukas Savickas per spaudos konferenciją sakė, kad komisija turėtų atsakyti į klausimą, ar valstybė įvykdė savo pareigą žmonėms apsaugoti jų duomenis, o patyrus incidentą būti informuotiems.
Pasak opozicijos atstovų, gavus atsakymus į minėtus klausimus, bus galima svarstyti, kas šioje istorijoje turėtų prisiimti politinę atsakomybę.
„Iš šiandien išgirstų premjerės ir ministrų pasisakymų susidaro įspūdis, kad jie tiesiog nusikrato tokio dalyko kaip politinė atsakomybė, apie tai net negalvoja, mėgina ją kaip ir kaltę ar atsakomybę suversti Registrų centrui, kratosi bet kokios atsakomybės, kuri tokiais atvejais tikrai kyla visų pirma sprendimų priėmėjams“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji stebėjosi, kad Registrų centro vadovo Adrijaus Juso atsistatydinimo pareikalauta ne sužinojus apie vagystę, o tik tuomet, kai apie ją pranešta viešai.
A. Jusas iš pareigų pasitraukė pirmadienį, gegužės 25 dieną.
Opozicijos atstovai planuoja kitą savaitę suformuluoti parlamentinio tyrimo klausimus ir surinkti tam būtinus Seimo narių parašus.
Pagal Seimo statutą, inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją gali ne mažiau kaip ketvirtadalis parlamentarų, tai yra mažiausiai 36. Galutinį sprendimą dėl komisijos sudarymo priima Seimas.
BNS rašė, kad Generalinė prokuratūra tiria galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant žmonių asmens kodus, pasisavinimą.
Teisėsaugos teigimu, prisijungimai vykdyti per iš užsienio „nulaužtas“ Migracijos departamento darbuotojų paskyras.
Pirmieji neteisėti prisijungimai ir duomenų nutekinimas siekia dar šių metų pradžią, o Registrų centrui apie tai tapo žinoma balandį.
(be temos)
(be temos)