- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gegužės 2-ąją, sekmadienį, Seimo narys Kęstutis Glaveckas bus palydėtas į paskutinę kelionę. Kovo 11-osios akto signataras amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse.
Urna su velionio palaikais pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų gatvėje.
Norintieji K. Glaveckui ištarti paskutinį „sudie“, tai galėjo padaryti šeštadienį, nuo 12 val. iki 20 val. Atsisveikinti su Seimo nariu politikai ir artimieji rinkosi ir sekmadienį nuo 10 val. iki 14 val. Urna išnešama 14 val., velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse.
Išreikšti pagarbą anapilin iškeliavusiam politikui sekmadienį susirinko ir žinomi politikai: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, prezidentas Valdas Adamkus.
Nuotraukoje prie urnos K. Glaveckas – besišypsantis, būtent tokį jį prisimena ir geri bičiuliai – besišypsantį, pozityvų. Draugai sako, kad profesorius labai mėgo keliauti. „Nuoširdus žmogus, prisigalvojo visokių baikų, Būdavo linksma, smagu, gera. Gaila, kad taip įvyko“, – LNK žinioms pasakojo velionio draugas Kazimieras Mikulskis.
Šeštadienį pagerbti K. Glavecko atminimą atėję bendražygiai jį prisiminė kaip ryškų, inteligentišką, neieškantį žodžio kišenėje ir daug davusį Lietuvai. „Tikrai laisvos sielos, išmintingas žmogus. Man jis pirmiausiai yra Nepriklausomybės akto signataras. Čia turbūt yra didžiausias jo palikimas visoje valstybingumo byloje. Ir, aišku, jis yra ekonominės liberalizmo doktrinos pradininkas. Sakyčiau, gal net tėvas šiuolaikinėje Lietuvoje“ – sakė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Profesorius Glaveckas – žmogus su visada besišypsančiomis akimis. Man atrodo, jo akys šypsodavosi net tada, kai jis būdavo piktas.
Šeštadienį atsisveikinti su anapilin iškeliavusiu K. Glavecku atvyko ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. „Nelengva šnekėti. Tokia netektis ne tik mūsų visuomeniniam gyvenimui, bet turbūt profesorius buvo tas ekonomikos šviesulys, kokių Lietuvoje turėjome labai nedaug. Po to buvo tikrai įspūdinga politinė karjera, bet man jis pirmiausia liks ekonomikos dėstytojas. Profesorius Glaveckas – žmogus su visada besišypsančiomis akimis. Man atrodo, jo akys šypsodavosi net tada, kai jis būdavo piktas“, – sakė G. Nausėda.
Žmogus, aktyviai dirbęs siekiant nepriklausomybės
„Netekome jo per gimtadienį – jam būtų suėję 72 metai. Jauno visiškai dar, kuris dar galėjo Lietuvai tikrai daug gerų dalykų padaryti, politiko, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, visuomenininko, kuris tais lemtingais 1990 metais aktyviai įsijungė į tuometinę politiką. Jis nebuvo pasyvus, jis buvo labai aktyvus“, – BNS sakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė.
Kaip teigė B. Valionytė, nors K. Glaveckas priklausė Lietuvos komunistų partijai, jis buvo vienas iš jos reformatorių, aktyviai siekęs ją atskirti nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. „Jis veikė ryžtingai, buvo grupė sudaryta, kuri labai aktyviai šį darbą padarė. Šis žingsnis buvo labai svarbus atkuriant Lietuvos nepriklausomybę todėl, kad tai buvo Kremliui labai aiškus parodymas, kad jo bastionas, Komunistų partija, mąsto Lietuvoje kitaip nei Kremlius“, – pabrėžė signatarė.
Jos žodžiais tariant, Kovo 11-ąją K. Glaveckas sutiko „atvira širdimi“. „Jis puikiai suprato, kad tai Lietuvos vienintelis kelias ir kitokio tiesiog nėra. Kovo 11-ąją jam buvo iš tikro šventė“, – sakė signatarė.
Pavyzdys kitiems
Ryškus, charizmatiškas, linksmas, niekada neieškantis žodžio kišenėje ir kartu gilių įžvalgų, galbūt netgi aplenkiančių laiką, autorius – tiek apie ekonomiką, tiek apie politiką, gyvenimą.
Buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė prisimindama kolegą teigė, kad K. Glaveckas buvo kovotojas. „Labai gaila žmogaus, kuris buvo labai aktyvus, labai pozityvus, protingas, tokių tikrai Seime labai trūksta ir trūks. Kęstutis buvo kovotojas. Širdies problemų turėjo gan seniai, bet niekas neįtarė, kad jis turėjo problemų, Seime buvo vienas iš aktyviausių žmonių“, – kalbėjo ji.
Pasak buvusios parlamento vadovės, K. Glaveckas „visada turėjo tvirtą nuomonę, poziciją, juo labiau, kad buvo profesionalus, šiuolaikiškas ekonomistas“. „Labai aiškiai formuluodavo savo mintis ir pasakydavo tai, ką turėdavo pasakyti, tai buvo pavyzdys kitiems Seimo nariams, kolega, kuris, deja, šiandien išėjo“, – sakė I. Degutienė.
„Dar vieną bruožą galėčiau atskleisti – jei išorėje atrodydavo aktyvus, kartais ir aštrus, dūšioj buvo labai jautrus žmogus, ir jei, neduok Dieve, kam nors Seime būdavo problemos, jis tikrai buvo vienas iš pirmųjų, kuris norėdavo ir padėdavo“, – prisiminė buvusi Seimo vadovė.
Įžvalgos, aplenkiančios laiką
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėdama apie K. Glavecką akcentavo, kad jis buvo tikras savo srities profesionalas, eruditas, kurio dažnai reikėjo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio auditorijoms.
„K. Glaveckas atrodė visada randantis jėgų atsitiesti, todėl jo išėjimas toks netikėtas. Ryškus, charizmatiškas, linksmas, niekada neieškantis žodžio kišenėje ir kartu gilių įžvalgų, galbūt netgi aplenkiančių laiką, autorius – tiek apie ekonomiką, tiek apie politiką, gyvenimą“, – savo užuojautoje sakė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, tai buvo žmogus, kurio nuomonę, vertinimus, pagrįstus nauja pasauline informacija, visada būdavo įdomu išgirsti.
Primename, kad K. Glaveckas mirė po komplikacijų, kilusių atlikus širdies operaciją. Penktadienį mirusiam Seimo nariui K. Glaveckui būtų sukakę 72 metai. Ketvirtadienį parlamentaro kolegos portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad K. Glaveckas atsidūrė ligoninėje, o jo sveikatos būklė – sunki.
1990 metais išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, vėliau politikas nuo 1996 metų be pertraukos buvo renkamas Seimo nariu, dirbo Biudžeto ir finansų komitete, daugiausiai ėjo komiteto pirmininko, pavaduotojo pareigas.
1998–2000 metais K. Glaveckas buvo Lietuvos centro sąjungos (LCS) pirmininko pavaduotojas, nuo 2000 metų – pirmininkas. Politikas buvo aktyvus LCS vienijimosi su Lietuvos liberalų sąjunga ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga iniciatorius, 2003 metais išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Skilus Liberalo ir centro sąjungai, K. Glaveckas buvo Liberalų sąjūdžio nariu, tačiau po paskutinių Seimo rinkimų su šia politine jėga išrinktas į parlamentą vėliau paliko liberalų parlamentinę frakciją.
1949 metų balandžio 30 dieną gimęs K. Glaveckas yra baigęs Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą (dabartinę Vytauto Didžiojo gimnaziją), 1967–1972 metais studijavo Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete.
1972–2000 metais dėstė VU Ekonomikos fakultete, 1976 metais apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį, o 1987 metais Talino universitete apgynė habilitacinį darbą, už kurį jam buvo suteiktas habilituoto ekonomikos mokslų daktaro laipsnis. 1988 metais tobulinosi Frankfurto prie Maino universitete, 1989 metais jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1989–1990 metais tobulinosi Niujorko universitete, 1992–1993 metais – Budapešto ekonomikos universitete. 1992–1996 metais politikas konsultavo Lietuvos ir užsienio kompanijas, kartu su kitais įkūrė Lietuvos laisvosios rinkos institutą, 1992–1998 metais buvo šio instituto tarybos pirmininkas.
2003 m. – Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. 2003 m. gegužės 31 d. išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Nuo 2008 m. – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys. K. Glaveckas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje; knygų „Gamybos intensyvinimo problemos“, „Rinkos ekonomika“ ir „Valstybinis reguliavimas“ autorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją7
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti59
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...