Seimo narys E. Vareikis nebenori tampyti praeities akmenų

Trečius metus alkoholio nevartojantis politikas Egidijus Vareikis  atsiprašė žmonos, atleido sau ir nenori paskui save tampytis praeities prisiminimų ir kalčių.

– Artėja rinkimai, sukrunta politikai. Turbūt ir jūs neatsitiktinai pristatote savo knygą? – su E.Vareikiu kalbėjomės likus valandai iki jo poezijos knygos "Atminties draiskalai" pristatymo.

– Rinkimams artėjant pasirodys dar ne tokios knygos. Ši išėjo jau seniai, keliavo po Lietuvą. Ir skirta ne šiems rinkimams. Artėjantiems dar bus.

– Knygų leidimas pelnyti rinkėjų simpatijoms – veidmainiška ir nesąžininga, tiesa?

– Knygas rašau ne rinkimams. Įprastai kažką išleidžiu prieš knygų mugę. Dabar tai bus knyga apie krikščionišką demokratiją.

– "Atminties draiskalai" – apie išdraskytą praeitį?

– Tai poezija, surinkta iš atsiminimų. Be skyrybos ženklų, didžiųjų raidžių, sunku atskirti, kur eilėraštis prasideda, kur baigiasi. Tai kalbanti knyga, prisijungę prie išmaniųjų kodų, išgirsite mano balsą, komentarą.

– Daug kam buvo netikėta, kad rašote poeziją.

– Tai eilėraščiai apie viso gyvenimo prisiminimus. Rašau daug. Kažkas paskaičiavo, kad esu daugiausia rašantis Seimo narys. Rašymas – nesudėtingas amatas, parašiau apie dešimt knygų. Visi esame jautrūs, nors dauguma mano, kad politikas – bejausmis padaras. Civilizacijoje yra neigiamas stereotipas apie politikus. Nors tai tik galvojančiojo galvojimas. Politika gali būti graži kaip ir meilė.

– Na, ši frazė daug kam sukeltų juoką. Lietuvoje, kaip pastebi daugelis, tiktų kitokia frazė: vogti – nusikaltimas, daug vogti – verslas, o plėšti tautą – politika.

– Ką reiškia "plėšti"? Lietuvoje nedaug žmonių gali pasakyti apie mūsų vidaus produktą, kiek išleidžiame, koks mūsų biudžetas. Kalbėti, kad visi vagia? Jei vagia – kriminalas.  Visą laiką buvau šiek tiek nepriklausomas, žinau, iš kokio biudžeto skirsnio, iš kurio segmento daugiausia prageriama – iš socialinių išmokų. Bet pabandyk jas nurėžti. Jei su žmonėmis kalbi atvirai, jausmingai, jie supranta, kad politika – rimtas užsiėmimas. Žinoma, jei ateini prasigyventi – blogai. Man įdomu politika, diplomatija, pasaulyje vyksta įdomūs procesai.

– Bet daug žmonių įsitikinę, kad Lietuva eina abejotinu keliu. Ir nors ir emocinga, bet daugelio žmonių kritika yra ne be pagrindo.

– Matau tai, ką matau. Prezidentas Ronaldas Reaganas sakė, nebijokite matyti tai, ką matote. Ir nereikia apsimetinėti diplomatu.

Pagal korupcijos suvokimo indeksą esame vidutiniškai korumpuota šalis ir panaši į Lenkiją, Vengriją. Esame mažiau korumpuoti nei italai, graikai, čekai, daugelis kitų. Žmogus iš gatvės sakys – Lietuva skylė, bet pasaulio kontekste nesame tokie blogi.

– Kuo paaiškintumėte Lietuvoje vis didėjantį atotrūkį tarp turtingųjų ir vargingai ar vidutiniškai gyvenančių žmonių? Pasaulyje 1 proc. žmonių valdo daugiau turto nei likę 99 proc. žmonijos.

– Atotrūkis didėja, nes užuot investavę į ilgalaikius procesus, renkamės mažesnius, bet greitesnius pinigus. Vienas pavyzdys. Visos vyriausybės sako, kad rems ir skatins smulkųjį ir vidutinį verslą – tai yra šeimos stabilumo garantas. Bet šiandien jį sukūrus ekonominis efektas ateitų po dešimties metų, o investavus į stambųjį verslą pinigai ateis greitai.

– Jūs prasitarėte žinąs, koks sektorius daugiausia prageria. Kiek laiko pats nevartojate alkoholio?

– Treti metai.

– Kiekviena diena – atskira kova ir šūkis: aš šiandien nevartoju?

– Apie tai jau negalvoju. Nėra poreikio. Aš neskaičiuoju, kiek žmonių nežvejoja. Taip yra ir man nereikia skaičiuoti, kiek dienų nevartoju alkoholio. Nerūkau ir man nesvarbu, kas parašyta ant cigarečių pakelio. Taip, pagal anoniminių alkoholikų nuostatas, prabudęs ryte turi sau kalbėti, kad šiandien nevartosi alkoholio, kovosi kiekvieną dieną. Bet to man nereikia.

– Poezijos knygoje kalbate ir apie savo tamsiąją pusę, praeities klaidas?

– Ten viskas apie klaidas ir nuodėmes.