Seimo komisija registravo nutarimo projektą, pagal kurį 2023-ieji būtų paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus metais, paminint, kad 1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.

Taip pat paminint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį siūloma 2023-iuosius skelbti Klaipėdos krašto metais. Pasak projekto, po 1923 metų sukilimo įvykęs Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos tapo vienu svarbiausių 20 amžiaus geopolitinių laimėjimų, turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos raidai, jos kaip jūrinės valstybės statusui.

2023-ieji dar būtų skelbiami šventojo Šventojo Juozapato metais, paminint jo kankinystės 400 metų sukaktį. 1623 metais lapkričio 12 dieną kankinio mirtimi Vilniuje miręs Graikų apeigų katalikas unitas šventasis Juozapatas – Ivanas Kuncevičius – buvo Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios dvasininkas, 1643 metais paskelbtas palaimintuoju, o 1867 metais – šventuoju.

Kitu nutarimu Seimas 2024 metus paskelbtų NATO ir ES, Dainų šventės bei pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos metais.

Būtų paminėta, kad 2004 metais Lietuva įstojo į ES ir NATO, taip pat Dainų šventės šimtmetis, prisimenant, kad 1924 metų rugpjūčio 23–25 dienomis Kaune pirmą kartą buvo surengta Lietuvos Dainų šventė, tuomet vadinta Dainų diena.

A. Smetonos metais 2024-ieji skelbiami minint 150-ąsias jo gimimo metines. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis Lietuvos prezidentas A. Smetona gimė 1874 metų rugpjūčio 10 dieną.

Taip pat siūloma 2023-uosius paminėti kaip Miko Petrausko, Mykolo Vaitkaus, Vlado Putvinskio–Pūtvio, Felicijos Bortkevičienės, Marcelės Kubiliūtės, Simono Daukanto, Jurgio Baltrušaičio, Tremtinių ir politinių kalinių, Edukacinės komisijos (Apšvietos), Vilniaus geto likvidavimo, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, Jungtinių Valstijų kongreso Ch. J. Kersteno komiteto, Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos) ir Žirgo metus.

2024-ieji dar būtų paminėti kaip Teodoro Balno, Jono Žemaičio Vytauto, diplomatų Lozoraičių dinastijos, Vietinės rinktinės, Kauno ir Šiaulių geto likvidavimo ir Lietuvos tautinio komiteto metai.

Seimas pernai nustatė atmintinų metų skelbimo tvarką, kad būtų išvengta chaoso paminint valstybei reikšmingas datas. Buvo nustatyta, kad per vienerius metus gali būti skelbiami ne daugiau kaip treji atmintini metai.

Taip pat nustatyta, kad Lietuvos valstybingumui svarbios datos minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų, nuo 300-ųjų metinių – kas 100 metų.

Lietuvos piliečiams, pilietinei savimonei, nacionalinei kultūrai svarbios datos minimos pradedant 100-osiomis metinėmis kas 50 metų, iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, svarbios datos pradedamos minėti nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metus, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų.