- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo nustatyti minimas datas 2023 ir 2024 metams: būtų paminėtos sukaktys nuo Vilniaus miesto 700-ojo gimtadienio iki narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmečio.
Seimo komisija registravo nutarimo projektą, pagal kurį 2023-ieji būtų paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus metais, paminint, kad 1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.
Taip pat paminint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį siūloma 2023-iuosius skelbti Klaipėdos krašto metais. Pasak projekto, po 1923 metų sukilimo įvykęs Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos tapo vienu svarbiausių 20 amžiaus geopolitinių laimėjimų, turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos raidai, jos kaip jūrinės valstybės statusui.
2023-ieji dar būtų skelbiami šventojo Šventojo Juozapato metais, paminint jo kankinystės 400 metų sukaktį. 1623 metais lapkričio 12 dieną kankinio mirtimi Vilniuje miręs Graikų apeigų katalikas unitas šventasis Juozapatas – Ivanas Kuncevičius – buvo Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios dvasininkas, 1643 metais paskelbtas palaimintuoju, o 1867 metais – šventuoju.
Kitu nutarimu Seimas 2024 metus paskelbtų NATO ir ES, Dainų šventės bei pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos metais.
Būtų paminėta, kad 2004 metais Lietuva įstojo į ES ir NATO, taip pat Dainų šventės šimtmetis, prisimenant, kad 1924 metų rugpjūčio 23–25 dienomis Kaune pirmą kartą buvo surengta Lietuvos Dainų šventė, tuomet vadinta Dainų diena.
A. Smetonos metais 2024-ieji skelbiami minint 150-ąsias jo gimimo metines. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis Lietuvos prezidentas A. Smetona gimė 1874 metų rugpjūčio 10 dieną.
Taip pat siūloma 2023-uosius paminėti kaip Miko Petrausko, Mykolo Vaitkaus, Vlado Putvinskio–Pūtvio, Felicijos Bortkevičienės, Marcelės Kubiliūtės, Simono Daukanto, Jurgio Baltrušaičio, Tremtinių ir politinių kalinių, Edukacinės komisijos (Apšvietos), Vilniaus geto likvidavimo, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, Jungtinių Valstijų kongreso Ch. J. Kersteno komiteto, Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos) ir Žirgo metus.
2024-ieji dar būtų paminėti kaip Teodoro Balno, Jono Žemaičio Vytauto, diplomatų Lozoraičių dinastijos, Vietinės rinktinės, Kauno ir Šiaulių geto likvidavimo ir Lietuvos tautinio komiteto metai.
Seimas pernai nustatė atmintinų metų skelbimo tvarką, kad būtų išvengta chaoso paminint valstybei reikšmingas datas. Buvo nustatyta, kad per vienerius metus gali būti skelbiami ne daugiau kaip treji atmintini metai.
Taip pat nustatyta, kad Lietuvos valstybingumui svarbios datos minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų, nuo 300-ųjų metinių – kas 100 metų.
Lietuvos piliečiams, pilietinei savimonei, nacionalinei kultūrai svarbios datos minimos pradedant 100-osiomis metinėmis kas 50 metų, iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, svarbios datos pradedamos minėti nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metus, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Laurinkus: V. Landsbergis priėmė sprendimų, kurie išgelbėjo Lietuvą nuo Ukrainos situacijos94
Mečys Laurinkus buvo Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo narys. Dirbo kartu su Vytautu Landsbergiu prieš tris dešimtmečius. Dabar M.Laurinkus tikisi, kad diskusijos dėl valstybės vadovo statuso V.Landsbergiui klausimo pagaliau baigsis,...
-
Parlamentarai nusiteikę dirbti ir vasarą – ketina rengti naujus antiinfliacinius siūlymus5
Nors ketvirtadienį parlamentarai susirinko į paskutinį pavasario Seimo sesijos posėdį, Seimo nariai teigia nusiteikę ir toliau tęsti pradėtus darbus. Mat kiek anksčiau valdantiesiems atmetus opozicijos parengtus antiinfliacinius siūlymus, parlamentar...
-
Opozicijos atstovai pritaria P. Gražulio apkaltai6
Valdantieji įsitikinę, kad dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi teismo kaltu pripažintam Seimo nariui Petrui Gražuliui turėtų būti inicijuojama apkalta. Visgi, ar opozicija vieningai prisidės prie to, kad apkaltos procesas P. Gražuliui pavyktų d...
-
M. Skuodis atsakė į Vokietijos kanclerio raginimus: Lietuva daro tai, ką privalo
Vokietijai kalbant apie specialias taisykles Rusijos tranzitui į Kaliningradą, Lietuvos susisiekimo ministras sako nematantis pokyčių pačios Rusijos elgesyje. ...
-
Prezidentas vyks darbo vizito į JAV5
Prezidentas Gitanas Nausėda vyks darbo vizito į JAV, jis lankysis Filadelfijoje. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: nereikia savęs gąsdinti, kad Lietuva taps pereinamuoju Rusijos kiemu
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuvai Kaliningrado tranzito istorijoje negresia tapti pereinamuoju Rusijos kiemu. ...
-
P. Auštrevičius: EK galutinio sprendimo Kaliningrado tranzito klausimu dar neturi
Europarlamentaras Petras Auštrevičius tikina gavęs atsakymą iš Europos Komisijos (EK) pareigūnų dėl Kaliningrado tranzito. Pasak jo, buvo gautas patvirtinimas, kad galutinis sprendimas dėl šio klausimo nėra priimtas. ...
-
L. Andrikienė: parlamentinės diplomatijos pedalą nuspaudėme iki maksimumo7
Vertindama pasibaigusią Seimo pavasario sesiją Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė sako, kad jos vadovaujamam komitetui ji buvo įtempta: vasario 24 d. prasidėjusi masinė Rusijos ataka prieš taikią Ukrainą gerokai pakor...
-
S. Skvernelis: rudenį nebebus galima nematyti gyventojus užklupusių ekonominių sunkumų6
Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad Seimo rudens sesijoje reikės grįžti prie siūlymų, kaip padėti gyventojams, Lietuvoje daugėsiant ekonominių problemų. ...
-
S. Skvernelis ragina, kad brigada Lietuvoje atsirastų anksčiau: prabangos laukti neturime4
Lietuvos atstovams pareiškus esą pilna NATO sąjungininkų brigada Lietuvoje galėtų atsirasti maždaug iki 2027-ųjų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis ragina priimti nestandartinius sprendimus ir pagr...