„Komisijoje pasitvirtinome sąrašą asmenų, kuriuos kviesime. Sąrašą patvirtinome, tačiau pavardžių neįvardijame, tokia buvo komisijos narių valia“, – po posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Bendrų posėdžių ir apklausų nebus

Klausiamas, ar komisija sieks apklausti daugiau asmenų nei parlamentinį tyrimą dėl M.Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui atliekantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), D.Gaižauskas atsakė teigiamai.

„(Apklausiamų asmenų) ratas bus platesnis, ko gero“, – atsakė D.Gaižauskas.

Į pirmą posėdį trečiadienį susirinkęs kitą tyrimą dėl M.Basčio atliekantis NSGK nusprendė liudyti kviesti esamą ir buvusius VSD vadovus, kai kuriuos politikus, tačiau VSD medžiagoje minimi asmenys, dėl ryšių su kuriais M.Bastys negavo teisės dirbti su slapta informacija, į komiteto posėdžius kviečiami nebus.

VSD medžiagoje aprašomi M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. VSD vertinimu, šie ryšiai daro M. Bastį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.

Pasak D.Gaižausko, kadangi dalis apklausiamų asmenų tiek apkaltos komisijos, tiek parlamentinės komisijos teisėmis veikiančio NSGK tyrimuose sutaps, jie liudyti bus kviečiami tą pačią dieną, tačiau bendrų posėdžių ir apklausų nebus.

„Derinsime laiką su NSGK, kuriam suteiktas laikinosios komisijos statusas, nes kai kas dubliuosis, galimai bus kviečiami tie patys asmenys, bet nedarysime bendrų apklausų, kadangi tai skirtingos komisijos, posėdžiai bus skirtingi, nes skirtingi uždaviniai“, – sakė D.Gaižauskas.

Apkaltos komisija taip pat prašys įslaptintos VSD medžiagos apie M.Bastį. Dėl savo tyrimo apimties – ar bus nagrinėjamas laikotarpis tik po paskutinės M.Basčio priesaikos praėjusių metų lapkritį, ar ilgesnis – nuspręs tik su ja susipažinusi.

„Šitai bus nuspręsta vėliau, kai susipažinsime su įslaptinta informacija, todėl ir neapsibrėžėme konkrečiai, kokį periodą imsime“, – sakė apkaltos komisijos pirmininkas.

Tyrimą dėl M.Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės atliekantis NSGK nusprendė aiškintis įvykius nuo 2000 metų, kai Socialdemokratų partijos frakcijos narys M.Bastys pirmą kartą išrinktas į Seimą.

Seime šiuo metu dirba dvi komisijos dėl VSD medžiagos, užkirtusios M.Basčiui gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

Apklaus buvusius VSD vadovus

Parlamentaro Mindaugo Basčio ryšių galimą grėsmę nacionaliniam saugumui įvertinti turintis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nori išklausyti ne tik esamą, bet ir buvusius Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus.

Trečiadienį pirmajame posėdyje komitetas sutarė, kad į posėdžius bus kviečiami dabartinis VSD direktorius Darius Jauniškis, jo liudijimas numatytas penktadienį, taip pat buvę departamento vadovai Povilas Malakauskas ir Gediminas Grina, pastarojo buvęs pavaduotojas Sigitas Butkus.

Semo komitetas norės išgirsti ir socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus, VSD medžiagoje minimo parlamentaro „valstiečio“ Kęstučio Smirnovo paaiškinimus, kviesis Konstitucijos ekspertą Vytautą Sinkevičių.

Taip pat visų kriminalinės žvalgybos institucijų prašoma turimos informacijos, susijusios su VSD medžiagoje minimais asmenimis, Valstybės mokesčių inspekcijos – ar nebuvo tyrimų dėl galbūt įtartinų pinigų srautų, o Vyriausiosios rinkimų komisijos prašoma pateikti duomenis apie visus fizinius ir juridinius M.Basčio rėmėjus.

VSD išvadoje minimi asmenys, dėl ryšių su kuriais M.Bastys negavo teisės dirbti su slapta informacija, į komiteto posėdžius kviečiami nebus.

„Mes šį klausimą svarstėme, bet tai žmonės, kurie yra tyrimo objektai, ne subjektai. Mes pasitikime savo žvalgybos institucijomis, valstybės institucijomis, ir šiandien mes nematome jokio poreikio kviesti tuos žmones, kurie minima pažymoje, nusikalstamumo kontekste, priešiškų žvalgybos tarnybų atstovų“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė jo vadovas Vytautas Bakas.

Posėdžio pradžioje pristatydamas tyrimo objektą jis sakė, kad komiteto „tikslas yra arba įrodyti pono M.Basčio lojalumą ir patikimumą valstybei, arba nelojalumą ir nepatikimumą“.

„Tai, kad jam nebuvo suteikta teisė dirbti su slapta informacija pagal Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymą reiškia, kad šitas asmuo laikomas nelojaliu ir nepatikimu“, – sakė V.Bakas.

Suplanuota, kad laikinosios komisijos įgaliojimus turintis komitetas tyrimą atliks per aštuonis posėdžius, jie planuojami trečiadieniais ir penktadieniais.

Seimas praėjusią savaitę opozicijos iniciatyva pavedė komitetui atlikti atskirą tyrimą dėl parlamentaro ryšių galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Taip pat valdančiųjų iniciatyva M.Basčiui pradėtas apkaltos procesas, sudaryta specialioji komisija, jos pirmasis posėdis planuojamas vėliau trečiadienį.

Tyrimas bei apkalta pradėti dėl VSD medžiagoje nurodytų M.Basčio ryšių su Rusijos energetikos ir Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais. Remdamasis neigiama VSD išvada dėl leidimo M.Basčiui dirbti su visiškai slapta informacija, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paragino jį trauktis iš Seimo vicepirmininko pareigų. Palikęs Seimo vadovybę, M.Bastys taip pat suspendavo narystę Socialdemokratų partijoje, tačiau iš parlamento trauktis sako nematantis pagrindo.

M.Bastys traktuoja, kad bendravimas su VSD medžiagoje minimais asmenimis „galėtų būti vertinamas kaip nepageidaujami ryšiai Seimo nario etikos prasme“, tačiau ne grėsmė valstybės paslaptims. Parlamentaras sprendimą dėl jo patikros apskundė Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.

Taip pat M.Bastys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti tyrimą dėl VSD vadovo D.Jauniškio ir išvadą rengusių darbuotojų galimo piktnaudžiavimo bei įgaliojimų viršijimo rengiant minėtą išvadą. Kaip BNS informavo prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė, sprendimas dėl šio kreipimosi dar nepriimtas.

VSD medžiagoje aprašomi M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. VSD vertinimu, šie ryšiai daro M. Bastį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.