Seimas turi planų turėti nuolatinį atstovą ne tik ES, bet ir konkrečioje valstybėje

Šis teisės aktas parengtas siekiant įtvirtinti galimybę Seimo interesų atstovavimui ir bendradarbiavimo stiprinimui ne tik tokios svarbios tarptautinės organizacijos kaip Europos Sąjunga (ES) lygmeniu, tačiau ir dvišaliu tarpparlamentiniu lygmeniu, turinčiu ypatingos reikšmės Lietuvos užsienio ir gynybos politikos ar kitais esminiais valstybei aspektais.

Penktadienį po pateikimo projektui pritarė 89, prieš balsavo vienas, susilaikė 20 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti spalio 14 d.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti Seimo nuolatinio atstovo užsienio valstybėje ar Europos Sąjungoje statusą, teisinius veiklos pagrindus, funkcijas, socialines ir kitas garantijas, taip pat perkėlimo į šias pareigas ir atšaukimo iš jų tvarką.

„Yra nacionalinių parlamentų, kurių įtaka, tiesą pasakius, Lietuvos likimui, Lietuvos interesams kartais būna ne didesnė negu Europos Parlamento. Šiuo atveju aš kalbu apie JAV Kongresą. (...) Šiuo sprendimu mes turėtume savo atstovą, kuris dirbtų nuolat, kiekvieną dieną, su iš esmės galingiausiu planetoje demokratiniu parlamentu, kuris labai dažnai turi vieną iš lemiamų įtakų mums svarbiausiems sprendimams“, – pristatydamas projektą sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Yra nacionalinių parlamentų, kurių įtaka, tiesą pasakius, Lietuvos likimui, Lietuvos interesams kartais būna ne didesnė negu Europos Parlamento. Šiuo atveju aš kalbu apie JAV Kongresą.

Pasak komiteto vadovo, taip pat galėtų būti skiriami Seimo atstovai ir kitose šalyse: „Neapsiribojant Amerika, jeigu Seime atsirastų politinės valios ar noro, ar toks interesas iškiltų, mes pagal šį įstatymą, taip pat galėtume paskirti savo atstovą ir darbui su kitais parlamentais.“

Į atstovo pareigas galėtų būti perkeliamas Seimo kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojas, einantis ne žemesnes kaip vyriausiojo specialisto pareigas, turintis 2 metų darbo patirtį atitinkamai užsienio politikos ar tarptautinių santykių srityje (atstovo užsienio valstybėje atveju) arba ES reikalų, eurointegracijos ar tarptautinių santykių srityje (atstovo ES atveju).

Pretendento kandidatūrą svarstytų Seimo Užsienio reikalų komitetas (atstovo ES atveju – ir Seimo Europos reikalų komitetas), po to kandidatūrai turėtų pritarti Seimo valdyba ir užsienio reikalų ministras.

Numatoma, kad valstybės tarnautojas į atstovo pareigas būtų perkeliamas trejiems metams. Esant tarnybinei būtinybei, šis terminas galėtų būti pratęstas vieną kartą iki vienų metų netaikant atrankos procedūros.

Numatoma, kad atstovas užsienio valstybėje padėtų stiprinti ir plėtoti Seimo ir užsienio valstybės parlamento bendradarbiavimą, teiktų informaciją užsienio valstybės parlamentui apie Seimo veiklą, reguliariai informuotų Seimą ir Seimo kanceliariją apie užsienio valstybės parlamento veiklą. Atstovas ES padėtų stiprinti ir plėtoti Seimo, Seimo kanceliarijos ir ES institucijų bendradarbiavimą, teiktų informaciją Europos Sąjungos institucijoms apie Seimo veiklą, reguliariai informuotų Seimą ir Seimo kanceliariją apie ES institucijų veiklą.