Iš darbotvarkės išbrauktas pilietybės klausimas, kad Seimas anksčiau baigtų posėdį

Išbraukti šį ir dar kelis kitus projektus iš posėdžio darbotvarkės pasiūlė pirmasis parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma.

„Nebūtinai šiandien turime priiminėti, niekas nedega“, – sakė jis.

Pasak J. Razmos, pilietybės klausimo svarstymas užtruktų, nes priėmimo stadijoje keturi parlamentarai kalba „už“ ir keturi – „prieš“.

Seniūnų sueigoje jo siūlymui pritarta bendru sutarimu, vėliau tam pritarta ir Seimo salėje.

Sutrumpinus darbotvarkę, darbą parlamentarai ketina baigti prieš 13 valandą.

Nebūtinai šiandien turime priiminėti, niekas nedega.

Vėliau J. Razma žurnalistams sakė „šiek tiek pagudravęs“, sakydamas, jog Pilietybės įstatymo pataisos nereikėtų svarstyti norint anksčiau baigti posėdį.

„Tas, žinoma, yra tiesa. Išėmus bet kurį klausimą, posėdis baigsis anksčiau, bet iš tikrųjų labai nesinorėtų, kad tas projektas būtų nepriimtas, o šiandien situacija yra tokia, kad tokios rizikos iškyla“, – aiškino parlamentaras.

„Opozicija, matome, iš esmės balsuoja „prieš“, mūsų, valdančiųjų, yra tik apie 60 Seimo narių, opozicija galėtų užblokuoti (pataisos priėmimą – BNS) nesiregistruodama. Manau, racionaliau tą klausimą nukelti į pavasario sesiją, kai susirinks vėl daug Seimo narių“, – sakė J. Razma.

Seimas planavo balsuoti dėl Pilietybės įstatymo pataisos priėmimo, kad agresorių palaikantis asmuo netektų išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės.

Kadangi penktadienį baigiasi parlamento rudens sesija, šis projektas galės būti priimtas pavasario sesijoje, ji pradės kitų metų kovo 10 dieną.

Projekte numatyta, kad pilietybė gali būti atimama, jeigu asmuo, kuris Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas šalies vardą.

Šio projekto iniciatorė konservatorė Dalia Asanavičiūtė anksčiau yra sakiusi, kad jis parengtas atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai bei visam regionui. Jos teigimu, Lietuvos piliečiai turi pareigų savo valstybei, o viena iš svarbiausių – Lietuvos valstybės saugumo interesai bei jų užtikrinimas.

Seimo narė pripažino, kad įstatymo pataisa parengta reaguojant į vasarą kilusį rezonansą dėl ledo šokėjų Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago elgesio. Jie rugpjūtį Sočyje, Rusijoje, dalyvavo šou programoje, kurią surengė Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka.

Siūloma nuostata galiotų tik išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavusiems asmenims, tokių šiuo metu per 800. Šie asmenys dažniausiai yra ir kitos valstybės piliečiai, todėl atėmus Lietuvos pilietybę jie neliktų be pilietybės.

Po M. Drobiazko ir P. Vanago pasirodymo Sočyje prezidentas Gitanas Nausėda iš jų atėmė Lietuvos valstybės apdovanojimus, anksčiau suteiktus už nuopelnus valstybei.

Rusijoje gimusi ir gyvenanti M. Drobiazko yra ir Lietuvos pilietė, pilietybė jai suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.