„Ukraina privalo tapti visateise ES nare dar iki 2030 metų. Šis procesas pernelyg užsitęsė. Todėl turime daryti viską, kad jį paspartintume“, – pirmadienį bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos ministre pirmininke sakė I. Ruginienė.
„Labai svarbu, kad dabar, šiuo metu, būtų atvertos visos šešios derybinių skyrių grupės dėl Ukrainos narystės ES“, – teigė ji.
Taip ji kalbėjo Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui (Frydrichui Mercui) pasiūlius suteikti Ukrainai „asocijuotosios narės“ statusą be balsavimo teisės, kol Kyjivas pereis ilgą visateisės narystės procesą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tokį siūlymą yra pavadinęs nesąžiningu.
Šis procesas pernelyg užsitęsė. Todėl turime daryti viską, kad jį paspartintume.
Komentuodama įstrigusias derybas dėl taikos, I. Ruginienė akcentavo, jog Ukrainos teritorinis vientisumas nėra derybų objektas.
„Lietuvos pozicija nesikeičia – niekada nepripažinsime neteisėtos Ukrainos teritorijų okupacijos nei de jure, nei de facto. Ukrainos teritorinis vientisumas nėra derybų objektas, Rusijos agresija yra brutalus tarptautinės teisės pažeidimas ir negali tapti nauja realybe“, – sakė politikė.
„Puikiai suprantame, kad Ukraina šiandien gina ne tik savo laisvę, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, bet lygiai taip pat Ukraina gina visos Europos saugumą, demokratiją ir vertybes“, – sakė premjerė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvos parama Ukrainai išlieka tvirta, nuosekli ir ilgalaikė.
„Remsime Ukrainą, kol bus pasiekta teisinga ir tvari taika, bei po to. Toliau stiprinsime karinę, politinę, ekonominę, humanitarinę ir kitą paramą Ukrainai, kartu ginsime Ukrainos ir Lietuvos interesus tarptautiniuose forumuose“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Lietuva ir toliau prisidės prie Ukrainos gynybinių pajėgumų stiprinimo, gynybos pramonės iniciatyvų, išminavimo, reabilitacijos ir atsparumo projektų“, – sakė Vyriausybės vadovė.
K. Budrys: šalies narystė ES – svarbiausias saugumo garantas
Vilniuje pirmadienį su Ukrainos vicepremjeru Tarasu Kačka, atsakingu už šalies integraciją į Europos Sąjungą ir NATO, susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išreiškė tvirtą paramą kuo greitesnei Ukrainos narystei ES.
„Ukrainos narystė ES – svarbiausia saugumo garantija tiek jai pačiai, tiek visai Europai, todėl tai yra visų mūsų interesas, kad Ukraina kuo greičiau prisijungtų prie mūsų bendrijos su visa savo karine galia ir žmogiškuoju bei ekonominiu potencialu“, – išplatintame pranešime pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Derybos, kurių pradžia buvo neįmanoma dėl politiškai motyvuoto ir niekuo nepagrįsto blokavimo iš Viktoro Orbano vyriausybės pusės, pasikeitus Vengrijos vyriausybei, turi būti pradėtos nedelsiant“, – pabrėžė ministras.
K. Budrys pažymėjo, kad 26 ES valstybės narės jau prieš kurį laiką sutarė dėl ES pozicijos derybose su Ukraina, tačiau ES ir Ukrainos derybos negalėjo būti formaliai pradėtos dėl Vengrijos blokavimo. Dabar, pasikeitus Vengrijos vyriausybei, priežasčių toliau atidėlioti derybų nebėra.
Ministras išreiškė tvirtą Lietuvos paramą kuo greitesniam visų šešių derybinių klasterių atvėrimui ir patikino vicepremjerą, kad Lietuva toliau tvirtai laikosi nuomonės, jog tiek Ukraina, tiek ES turi sutelkti visą dėmesį į tai, kad Ukraina ES nare taptų ne vėliau nei 2030 metais.
Ukrainos vicepremjeras T. Kačka Lietuvoje lankosi Ukrainos ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko delegacijos sudėtyje.
Vilniuje pirmadienį vyksta 2-asis Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinių konsultacijų susitikimas.
Vilniuje įvyko bendras Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių posėdis, sutarta stiprinti civilių atsparumą
Pirmadienį Vilniuje surengtas bendras Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių posėdis, sutarta stiprinti bendradarbiavimą gynybos, civilių atsparumo, energetikos srityse.
Lietuvos premjerė I. Ruginienė pabrėžė, kad Lietuvos parama Ukrainai yra ir išliks nepajudinamai tvirta, o šiandien ypač svarbu, kad dalydamasi patirtimi pati Ukraina reikšmingai prisideda prie Lietuvos ir visos Europos saugumo stiprinimo, teigiama Vyriausybės pranešime.
Anot jo, Lietuva deklaravo tolesnį ryžtą prisidėti prie Ukrainos gynybinių pajėgumų stiprinimo, gynybos pramonės iniciatyvų, išminavimo, reabilitacijos ir atsparumo projektų.
Bendroje deklaracijoje sutarta dėl bendradarbiavimo stiprinant civilinį pasirengimą, atsparumą ir valstybės funkcijų tęstinumą karo ar kitų rimtų saugumo krizių atveju.
Per posėdį pabrėžta, kad Ukrainos inovatyvios gynybos pramonės pasiekimai, patirtis užtikrinant civilinę saugą, kritinės infrastruktūros atsparumą ir valstybės funkcijų tęstinumą ekstremaliomis sąlygomis yra neįkainojamos vertės šiandieninėje situacijoje.
Šalys akcentavo būtinybę kartu su partneriais toliau didinti spaudimą Rusijai ir agresijoje bendrininkaujančiai Baltarusijai – stiprinti sankcijas, užkirsti kelią jų apėjimui, neleisti šalių agresorių atstovams grįžti į tarptautines sporto arenas ir koncertų scenas, siekti Rusijos ir bendrininkų atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus.
I. Ruginienė taip pat išreiškė Lietuvos palaikymą Ukrainos narystei Europos Sąjungoje ir NATO.
Paskelbtas Lietuvos ir Ukrainos ministrių pirmininkių I. Ruginienės bei J. Svyrydenko pareiškimas po antrųjų Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinių konsultacijų.
„Šis susitikimas dar kartą patvirtina ypatingą mūsų valstybių partnerystę ir aiškų Lietuvos įsipareigojimą būti kartu su Ukraina tiek šiandien, tiek ateityje. Taip pat – Ukrainos atvirumą dalytis su Lietuva savo patirtimi, kuri šiandienos saugumo iššūkių kontekste yra kaip niekada aktuali“, – sakė I. Ruginienė.
Anot jos, Lietuvai nuo 2027 metų sausio perimant pirmininkavimą ES Tarybai, Ukraina užims itin svarbią vietą ir pirmininkavimo darbotvarkėje.
