Rinkimuose komitetų – gal perpus mažiau

Ceitnotas jau čia pat

29 – tiek, gruodžio 1-osios duomenimis, politinių komitetų po Teisingumo ministerijos (TM) patikrinimo pripažinti tinkamais įregistruoti Juridinių asmenų registre, šiuo metu dar tikrinami trijų komitetų dokumentai.

Registrų centras įregistravęs 25. Dar keturiolika rezervavo pavadinimus, apsidrausdami, kad niekas kitas neįregistruos tokio pat. Žinoma, kad šūkiai pavadinimuose dažniausiai labai panašūs – už krašto ateitį, kartu, vieningai, pirmyn ir pan.

Palyginkime: 2019 m. savivaldybių rinkimuose Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo registravusi 97 komitetus. Tikėtina, kitąmet savivaldybių rinkimuose jų dalyvaus perpus tiek, o gal ir dar mažiau, nes iki galutinio termino beliko visai nedaug. Kad galėtų dalyvauti 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, komitetas privalo būti įregistruotas Juridinių asmenų registre ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki rinkimų, t. y. iki gruodžio 10-osios, šeštadienio. Tačiau, pagal Civilinį kodeksą, jeigu paskutinė termino diena – ne darbo, termino pabaiga nukeliama einančiajai po jos. Taigi paskutinis šansas patekti į rinkimų traukinį – gruodžio 12-oji.

Tačiau dokumentų registravimo procedūra užtrunka, vadinasi, realiai – jau beveik ceitnotas.

29 – tiek politinių komitetų pripažinti tinkamais įregistruoti Juridinių asmenų registre, šiuo metu tikrinami dar trijų dokumentai. 2019 m. rinkimuose VRK buvo registravusi 97 komitetus.

Komitetams pagal naujus reikalavimus per sprintui tinkantį laiką teko įveikti tikrą maratoną. Norint įsisteigti, pirmiausia reikėjo surinkti įstatymu nustatytą steigėjų skaičių – 0,1 proc. savivaldybės gyventojų: Vilniuje – 592, Kaune – 314, Klaipėdoje – 166, mažesnėse savivaldybėse, pavyzdžiui, Birštone, užteko ir 30-ies. Tada – sušaukti steigiamąjį suvažiavimą ar susirinkimą, konferenciją, jame priimti komiteto įstatus, programą, sprendimą dėl buveinės, išrinkti valdymo organus.

Dokumentų paketą ir ketinančių dalyvauti 2023 m. rinkimuose steigėjų pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą, patvirtinančią, kad jie ne trumpiau nei pusę metų gyvena konkrečioje savivaldybėje, reikia pateikti Teisingumo ministerijai (TM). Pagal Politinių organizacijų įstatymą ji per penkiolika dienų patikrina, ar pateikti visi būtini dokumentai. Nuo visų būtinų dokumentų pateikimo dienos TM turi 30 dienų terminą dokumentams ir duomenims įvertinti. Kaip informavo teisingumo ministro patarėjas Paulius Žeimys, kol kas dviejų politinių komitetų dokumentai buvo nepatvirtinti dėl steigimo dokumento (įstatų) neatitikties teisės aktų reikalavimams, tad politiniai komitetai turėjo pataisyti ir iš naujo patvirtinti įstatus.

Toliau – procedūra Registrų centre, kuris tam turi tris darbo dienas. Tačiau, kaip aiškina jo atstovas spaudai Mindaugas Samkus, nors tai nėra tik mygtuko paspaudimas, trunka neilgai: steigimo dokumentai pasiekia elektroniniu būdu, ir visa informacija – apie valdymo organus, vadovų kontaktinius duomenis ir pan. įvedama į sistemą, kad patektų į Juridinių asmenų registrą.

Tada VRK komitetą gali registruoti kaip rinkimų kampanijos dalyvį.

Situacija: savivaldybėse partijų rinkimų sąrašai pildomi buvusių komitetų atstovais. Nemažai jų neslepia, kad tai daryti privertė sudėtinga nauja politinių komitetų registravimo tvarka, o ne noras tapti partijų nariais. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Kartelę įveikti nelengva

Jau įsitvirtinusiems vietos valdžioje, ne pirmą kartą rinkimuose dalyvaujantiems visuomenininkams šį maratoną pavyko įveikti greičiau. Pirmasis lapkričio 11-ąją VRK įregistruotas dabartinio Šiaulių miesto mero Artūro Visocko vadovaujamas politinis komitetas „Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“. Praėjusiuose rinkimuose pavadinime buvo ir jo lyderio pavardė, bet pagal naują teisinį reguliavimą to neleidžiama.

Tarp pirmųjų įregistruotų buvo ir kauniečių „Vieningas Kaunas“. Norint į rinkimus eiti kauniečiams įprastu pavadinimu prireikė papildomų žygių. Teko pervadinti visuomeninę organizaciją „Vieningas Kaunas“, kurios nariai šiuo metu Kauno miesto savivaldybės taryboje sudaro daugumą, mat pagal naujus teisės aktus komiteto pavadinimas negali sutapti su kokios kitos organizacijos. Tad visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“ įregistruota kaip „Sėkmingas Kaunas“.

Mažesniems visuomenininkų sambūriams ar debiutantams sunešioti geležines klumpes buvo ne taip lengva. Jurbarkiškis Kazimieras Šimkus džiaugiasi, kad pagaliau po poros mėnesių maratono VRK įregistravo komitetą „Tavo balsas už Jurbarko kraštą“. Visuomenininkai, praėjusiuose rinkimuose kandidatavę su komitetu „K. Šimkaus komanda „Už Jurbarko kraštą“, pagal naujus reikalavimus pakoregavo pavadinimą, atliko kitas būtinas procedūras, o tai, pasak K. Šimkaus, per tokį trumpą laiką nebuvo lengva. Pereiti patikrinimų filtrą iš pirmo karto nepavyko, teko koreguoti dokumentus, bet pagaliau kartelė peržengta.

Vis dėlto, nepaisant naujų reikalavimų, susibūrė ir naujų komitetų. „Komitetą „Tau, kraštieti!“ sudaro visiškai nauji žmonės, kurie nori pokyčių Raseinių rajone. Ankstesniuose rinkimuose yra dalyvavusi labai maža dalis jo narių“, – naujokus pristato jų lyderis Mingaudas Tamaliūnas. Praėjusiuose rinkimuose jis kandidatavo su TS-LKD, nors niekada nebuvo šios partijos narys.  Jis sako, kad nusivylė Raseinių rajono konservatorių vadovais ir jų vykdoma politika, todėl nepraėjus nė porai metų po rinkimų pasitraukė iš valdančiosios daugumos ir atsiribojo nuo TS-LKD.

Pasak M. Tamaliūno, komitetą užregistruoti nebuvo paprasta: „Pirma – viską reikėjo daryti labai greitai, nes laiko įregistruoti buvo duota vos pora mėnesių. Antra – labai daug perteklinės biurokratijos. Reikėjo surasti patalpas, kuriose būtų galima įregistruoti komitetą kaip juridinį asmenį. Visi steigėjai turėjo pateikti popierinę pažymą, kad yra Raseinių rajono gyventojai ne mažiau kaip šešis mėnesius. Norint ją gauti, būtina užregistruoti savo vizitą į seniūniją arba registrų centrą. Per tą patį laiką reikėjo parengti įstatus ir programą ir juos pateikti TM.“

Viską pavyko įveikti, ir M. Tamaliūnas džiaugiasi, kad ne tik gana greitai pavyko suburti žmones, bet ir pasiekti net didesnį, nei reikalaujama, steigėjų skaičių.

Rezervacija: Kaune 2019-aisiais varžėsi vienintelis komitetas „Vieningas Kaunas“, o Kauno rajone – nė vienas. Registrų centre dabar rezervuoti pavadinimai „Stipri šeima – stiprus Kaunas“ ir „Stipri šeima – stiprus Kauno rajonas“. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)

Beje, gal šįsyk ir Kaune, kur praėjusiuose rinkimuose varžėsi vienintelis komitetas „Vieningas Kaunas“, ir Kauno rajone, kur tokių nebuvo nė vieno, atsiras naujų vardų: Registrų centre rezervuoti politinių komitetų pavadinimai „Stipri šeima – stiprus Kaunas“ ir „Stipri šeima – stiprus Kauno rajonas“, nors, kaip informavo TM, iki gruodžio šių komitetų dokumentų dar negavo.

Pirma – viską reikėjo daryti labai greitai, nes laiko įregistruoti buvo duota vos pora mėnesių. Antra – labai daug perteklinės biurokratijos.

Sąjungos iš reikalo

Vis dėlto pasiryžti per trumpą laiką įveikti tokį maratoną pasiryžo ne visi, net ir anksčiau sėkmę rinkimuose pasiekę nepartiniai sambūriai. Tarp iki šiol Juridinių asmenų registre įrašytų 25 politinių komitetų savo buveinės Klaipėdoje nenurodė nė vienas, TM tikrina vieno dokumentus. Praėjusiuose rinkimuose uostamiestyje varžėsi penki komitetai.

Dalyvausiantis mero rinkimuose su naujai kuriamu komitetu jau pasiskelbė buvęs Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, 2019-aisiais kandidatavęs su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Tačiau mero rinkimų finale jį nugalėjęs Vytautas Grubliauskas, atstovavęs komitetui „Vytautas Grubliauskas ir komanda“, šįsyk varžysis kaip socialdemokratų partijos, kurio nariu tapo, kandidatas. Klaipėdos miesto socialdemokratų šansai tikrai padidės: 2019-aisiais jie net nepateko į tarybą, o jų kandidatas į merus nesulaukė nė 2 proc. rinkėjų palaikymo.

Kitose savivaldybėse partijų sąrašai pildomi buvusių komitetų atstovais. Nemažai jų neslepia, kad tai daryti privertė sudėtinga nauja politinių komitetų registravimo tvarka, o ne noras tapti partiniais asmenimis. Tačiau klausimas, ar toks visuomenininkų šliejimasis prie partijų iš reikalo, o ne iš idėjos, jas sustiprins. Klausimas, kiek tai bus tvaru: gal turėdami pakankamai laiko registruotis dar per kitus rinkimus jie vėl atvirs į komitetus. Tad partijų džiaugsmas, kad jų sąrašai savivaldybių rinkimuose papildyti buvusiais komitetų kandidatais, gali būti trumpalaikis.

Belieka priminti: 2015-aisiais įregistruoti 58 visuomeniniai rinkimų komitetai, 2019-aisiais – jau 97. 2015 m. už visuomeninius rinkimų komitetus balsavo 119,2 tūkst., 2019-aisiais – jau 315,4 tūkst., 2015-aisiais jie laimėjo 118 mandatų, tarp jų keturis – merų, 2019-aisiais – 317, tarp jų merų – dvylika.

Jei partijoms 2023-iųjų rinkimuose šią tendenciją pavyks pakeisti, tai ne todėl, kad jos tapo stipresnės ir išugdė daugiau rinkėjų pasitikėjimo vertų lyderių.