Siūlo, bet neaišku, ką

Kovo 10-ąją prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje naujos kadencijos parlamentarai pagaliau turėtų iš peties imtis įgyvendinti savo pačių rinkimų pažadus, nes, vos išrinkti pernai rudenį, jie tik pratęsė pirmtakų sesiją ir jų darbus, dar dalijosi valdžią.

Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio skaičiavimu, pavasario sesijoje parlamentarai turėtų apsvarstyti apie 400 įstatymų projektų. Tarp jų Vyriausybė teikia 79 teisės aktų projektų paketus. Kelis, tarp jų ir susijusius su kariuomenės divizijos steigimu, siūlys Prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jis pabrėžia, kad, ieškant daugiau lėšų šaltinių gynybai, negali būti laužomi pažadai didinti pensijas, gerinti šeimų su vaikais padėtį. Gausybę projektų jau registravo Seimo nariai – grupėmis ar pavieniui.

Žadama priimti reikšmingų nacionaliniam saugumui ir gynybai sprendimų, pensijų antrosios pakopos pakeitimų, įsteigti du naujus darinius: kelių fondą, smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmeno institutą, teisės aktais paversti kitus rinkimų pažadus.

„Tačiau iš Vyriausybės teikiamos darbotvarkės užregistruoti vos trys naujai teikiamų įstatymų paketų projektai, kiti – tik pavadinimai. Tad nežinia, kas konkrečiai juose bus. Dėl kai ko yra nerimo, pavyzdžiui, dėl pensijų antrosios pakopos. Mes – už lankstumą, ir patys siūlėme jo įtraukti šiek tiek daugiau. Tačiau atrodo, kad ketinama eiti tuo keliu, kai galima visai sunaikinti sistemą“, – nerimauja ankstesnės kadencijos Seimo pirmininkė, dabar – Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Būtina: pasak liberalų lyderės V. Čmilytės-Nielsen, jei, ieškant lėšų gynybai, bus siūloma didinti mokesčius, tai ir valdžia turėtų rodyti tą patį pavyzdį, mažinti išlaidas rezidencijoms remontuoti, prabangiems renginiams. / R. Riabovo / BNS, P. Peleckio / BNS nuotr.

Valdančiųjų vizijos

Jei, kaip socialdemokratai (LSDP), Seime turi net 52 balsus iš 141-o, natūralu, kad sesijos darbotvarkėje bus daugiausia šios partijos rinkimų nuostatų ir didžiausios galimybės, kad jos bus priimtos. Kitos valdančiosios koalicijos partijos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime seniūno pavaduotojo Tomo Tomilino teigimu, į Vyriausybės programą įtraukta ir apie 80 proc. jų rinkimų programos idėjų. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, kuris turi būti patvirtintas kitą savaitę, bus detalizuoti jų vykdymo terminai.

„Svarbiausia pavasario sesijoje – mokesčių reforma, kuri glaudžiai susijusi su gynybos finansavimo didinimu. Dar vienas prioritetas – antrosios pakopos pensijų reforma“, – prioritetus išskiria LSDP frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas. Jis vardija ir kitus teisės aktų projektais tampančius socialdemokratų rinkimų pažadus: dėl mokyklų tinklo pertvarkos, sveikatos apsaugos srities įstatymų pataisas, kuriomis siekiama sumažinti eiles pas gydytojus, padidinti sveikatos paslaugų prieinamumą.

Pasak R. Motuzo, yra ir kitų iniciatyvų, pavyzdžiui, LSDP frakcija įregistravo siūlymą, kad, deklaravus pajamas, vėl būtų leidžiama 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio skirti mokykloms, Bažnyčiai, sesijai taip pat siūlomi teisės aktų projektai dėl diplomatinės tarnybos.

T. Tomilinas vardija, kokiems dar, be šiuo metu prioritetinių mokestinių sprendimų lėšoms gynybai didinti, „Vardan Lietuvos“ rinkimų įsipareigojimams pavasario sesijoje bus skirta dėmesio: „Dėl trečiokų ir ketvirtokų nemokamo maitinimo (dabar jis toks pirmokams ir antrokams), dėl PVM vaisiams ir daržovėms sumažinimo, dėl kainų stebėsenos, kuri labai reikalinga, nes kainų krizės Lietuvoje dažnai atsiranda, nežinia iš ko, ir Vyriausybė tam turi skirti daugiau dėmesio; dėl neformalaus ugdymo krepšelio indeksavimo ir daug kitų.“

Tuos demokratų inicijuotus projektus, kurie reikalingi įgyvendinant Vyriausybės programą, teiks šios partijos deleguoti ministrai. Pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlys projektus dėl naštos verslui sumažinimo, dėl smulkiojo verslo plėtros, dėl „Vardan Lietuvos“ siūlytos steigti smulkiojo verslo ombudsmeno institucijos, kuri padės mažoms įmonėms, kai jos susiduria su biurokratizmu, piktnaudžiavimu.

Seimo sesijoje ne tik tęsis „santos barbaros“ dalijantis postus, bet gali būti inicijuojama ir apkalta R. Žemaitaičiui, patikėjusiam, kad yra kviečiamas.

Į priešingas puses

Paklaustas, kas iš taip pat valdančiosios „Nemuno aušros“ rinkimų pažadų pavasario sesijoje gali tapti teisės aktais, frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis beria: „Pirmiausia – KGB dokumentų, bendradarbiavusių asmenų, kurie yra politinių partijų nariai, valstybės tarnautojai, diplomatai, dirba teisėsaugos institucijose, žiniasklaidos priemonėse, išviešinimas. Antrosios pakopos pensijų projektas – visos valdančiosios daugumos pasiūlymas. Leidžiamos grynųjų pinigų sumos atsiskaitymuose didinimas nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. QR kodo norintiems dirbti su vaikais reikalavimų pakeitimas, kad nebūtų draudžiama dirbti tokį darbą už visus nusikaltimus teistiems asmenims, pavyzdžiui, žmonėms, kurie buvo bausti už kontrabandą ar muštynes. Pagal Lenkijos pavyzdį – draudimas sekmadienį dirbti prekybos centrams. Mūsų projektų daug – gal penkiolika ar septyniolika.“

Tačiau opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnui Mindaugui Lingei kelia nerimą, kad valdančiosios koalicijos partnerė „Nemuno aušra“ registruoja kardinaliai priešingas iniciatyvas dabartinei situacijai, valdančiųjų veiksmai priešingi jų deklaracijoms. „Pavyzdžiui, sakome, kad reikia mažiau lengvatų, mažiau šešėlio, o jų pateiktos mokestinės iniciatyvos yra didinti PVM mokėjimo ribą – tai reikštų papildomas biudžeto netektis; didinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais sumą – tai taptų didesne paskata šešėliui. „Kalbama į vieną pusę, o projektai registruojami į priešingą“, – kritikuoja opozicijos atstovas.

„Nemuno aušros“ užmojus kritikuoja ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai. „R. Žemaitaitis užregistravo daug projektų, matyti, kad žmogui labai norisi būti dėmesio centre. Siūloma viską gerinti, viską didinti. Yra kai kurių normalių pasiūlymų, tačiau yra ir nekokybiškai parengtų. Tendencija tokia – teikti rezonansinius projektus, kaip kad ir dėl KGB bendradarbių viešinimo. Čia turi būti sutarimas koalicijoje ir bendra politika. Tačiau, žinoma, frakcijos yra laisvos registruoti savo projektus“, – sako T. Tomilinas.

Debiutas: Seimo naujokas V. Šeršniovas registruos pirmą savo parengtą įstatymo pataisą – siūlys grąžinti prieš trejetą ketvertą metų gatvių sankryžose nuimtas prie skardelių privirtintas žalias rodykles. / R. Riabovo / BNS, P. Peleckio / BNS nuotr.

Dėl gynybos rems

Opozicijos galimybės, kad jų rinkimų pažadai virs teisės aktais, žinoma, mažesnės nei valdančiųjų, tačiau ir jie nepraranda vilties. Visų pirma, trijų opozicinių frakcijų seniūnai žada paremti prioritetinius šią kadenciją būsiančius klausimus dėl gynybos stiprinimo, tam teikia ir savo siūlymus. TS-LKD frakcijos seniūnas M. Lingė primena, kad jau praėjo pateikimo stadiją jų projektas stiprinti Gynybos fondą leidžiant parduoti valstybinę žemę įsiterpusiuose sklypuose, – tai galėtų atnešti iki 2 mlrd. eurų.

Sesijos programai konservatoriai yra pateikę ne vieną dešimtį projektų, tarp jų nemaža dalis rengta ir praėjusią kadenciją. „Kai kurie frakcijos nariai laikosi nuomonės, kad reikėtų griežtinti imigracijos proceso reguliavimą. Mūsų dėmesio centre bus ir valstybinės kalbos vartojimo klausimas, jį susiejant su sėkmingesnės integracijos procesais“, – sako M. Lingė.

Konservatoriai norėtų, kad sesijoje būtų svarstomi ir jų rengti projektai dėl pensijų antrosios pakopos, kurie jau buvo perėję pateikimo stadiją. „Ką tiksliai šiuo klausimu siūlys Vyriausybė, projektų dar nėra, bet, girdint viešumoje skelbiamus ketinimus, atrodo, kad alternatyva bus reikalinga“, – mano konservatorių atstovas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė V. Čmilytė-Nielsen tarp jų partijos sesijai siūlomų ir naujų, ir registruotų ankstesnėse kadencijų projektų išskiria PVM mokėtojo kartelės didinimą – tai būtų mokestinės naštos palengvinimas, siūlymus demokratijos stiprinimo ir žmogaus teisių klausimais – dėl žiniasklaidos nepriklausomumo, LRT tarybos formavimo, dėl nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimo (2017 m. projektas), su kitais kolegomis jie teikia projektus dėl tautinių mažumų. V. Čmilytė-Nielsen rengia moterų reprodukcinių teisių įstatymą.

„Čia ne situaciniai, o programiniai pasiūlymai. Tarp bendresnių – beprecedenčių pokyčių pasaulyje akivaizdoje labai svarbūs bus projektai stiprinant gynybą ir saugumą. Čia reikės susitelkimo ir nepaisydami, kad esame opozicijoje, juos palaikysime“, – užtikrina liberalų lyderė.

Šį trečiadienį Seimo valdybos susitikime su Prezidentu ji siūlė: „Dabar labai svarbus susitelkimas sprendžiant svarbiausius saugumo ir gynybos klausimus. Rengiantis krizinėms situacijoms reikėtų turėti kažkokį formatą, gal parlamentinių frakcijų lyderių sudėties, kur galima būtų operatyviai pasitarti ir paskui kalbėti vienu balsu. Juolab valdančiojoje koalicijoje yra iššūkių, nes vienas partneris – R. Žemaitaitis – kitaip mato situaciją.“

Ji atkreipė dėmesį ir dar į vieną svarbų aspektą: ieškant papildomų lėšų gynybai reikia balansuoti, kad mokesčių pakeitimai stipriai nepristabdytų ekonomikos augimo, nes tai taip pat viena iš saugumo dedamųjų. „Be to, negalima iš akių išleisti ir biurokratijos mažinimo, išlaidų peržiūrėjimo ir taupymo. Jei valdantieji siūlys didinti mokesčius, kas palies visas žmonių grupes, tai, tiesmukai sakant, ir valdžia turėtų rodyti tą patį pavyzdį, tarkime, mažinti išlaidas rezidencijoms remontuoti, šventėms ir renginiams prabangiai organizuoti“, – pabrėžia V. Čmilytė-Nielsen.

Kitos opozicinės frakcijos – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos – seniūnė Aušrinė Norkienė sako, kad Valstiečių ir žaliųjų sajunga siūlo įtraukti į pavasario sesijos programą tai, ką ir žadėjo: „Mūsų dėmesys regionams, šeimos politikai, tėvų teisėms švietime gula į mūsų teikiamus projektus.“ Registruotas projektas dėl šeimos stiprinimo įstatymo (siūloma nustatyti šeimos gerovės indeksą), dėl tėvų teisių savo vaikui rinktis ar nesirinkti lytiškumo programas, dėl telefonų naudojimo mokyklose draudimo, siūlomi Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimai, kad jo nariu negalėtų būti skiriamas Seimo narys, kaip kad buvo. Dar tobulinamas projektas dėl investicijų į regionus: pasak A. Norkienės, dabartiniame įstatyme numatytos lengvatos investuoti į regionus nebeatitinka situacijos – reikia mažinti jų darbuotojų skaičiaus kartelę, nes įmonės traukiasi, optimizuojasi.

Prioritetai: pasak LSDP frakcijos seniūno R. Motuzo, svarbiausia pavasario sesijoje – mokesčių reforma, kuri glaudžiai susijusi su gynybos finansavimo didinimu, ir antrosios pakopos pensijų reforma. / R. Riabovo / BNS, P. Peleckio / BNS nuotr.

Vienas lauke karys?

Be trijų valdančiųjų ir trijų opozicinių frakcijų, Seime dirba ir keturi politikos vienišiai, susibūrę į Mišrią Seimo narių grupę. Kaip save išsikėlęs kandidatas, mandatą laimėjęs parlamento debiutantas Vitalijus Šeršniovas sako pažadų nedalijęs, bet planuoja registruoti pirmą savo parengtą įstatymo pataisą. Jis siūlys grąžinti prieš trejetą ketvertą metų gatvių sankryžose nuimtas žalias rodykles, kurios būdavo privirtintos prie skardelių; tai, jo nuomone, mažintų eismo spūstis.

Kitas savarankiškai rinkimus vienmandatėje apygardoje laimėjęs buvęs „darbietis“ Viktoras Fiodorovas Seime – jau trečia kadencija. Po asmeninės patirties rinkimuose jam kilo ne vienas siūlymas tobulinti Rinkimų kodeksą. Jis taip pat teiks projektus, susijusius su neįgaliųjų judumu, Kelių transporto kodeksu.

Vienintelis mandatą laimėjęs „Laisvės ir teisingumo“ atstovas, jos lyderis Artūras Zuokas, į klausimą, ar ketina registuoti kokių projektų, atsako: „Be abejonės. Šiai sesijai jau įregistravau penkis, papildomai noriu nemažai dėmesio skirti valstybės tarnybos darbo efektyvumui, taip pat smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygų gerinimui.“

Jis pasakoja rengiantis PVM įstatymo pataisas, kad, kaip yra ES direktyvose, smulkusis verslas PVM mokėtoju turėtų registruotis nuo 85 tūkst. eurų (dabar nuo 45 tūkst.), bet, kad nebūtų didelio spaudimo biudžetui, šią sumą pasiektų ne iš karto, o per trejus metus. Remiantis Lenkijos ir kitų ES šalių pavyzdžiais jis siūlys dėl perkamo būsto PVM sumažinti nuo 21 iki 10 proc. Didelę dalį būsto kainos sudaro valstybės biurokratinės procedūros ir mokesčiai, tad taip padidėtų būsto prieinamumas. Taip pat siūlo sugrąžinti 9 proc. PVM viešajam maitinimui ir įteisinti jį ne kaip laikiną, ne kaip išimtį, o kaip nuolatinį, – tai paskatintų šį sudėtingą verslą, nes didelė dalis jo bankrutuoja, atleidžia darbuotojus.

Vienintelis Nacionalinio susivienijimo atstovas Seime jo debiutantas Vytautas Sinica į sesijos programą užregistravo tris projektus. Pirmą – dėl ES tvarumo direktyvos įgyvendinimo atidėjimo, nes Europoje vyksta diskusijos, kad ji pernelyg apkrauna verslą. Antruoju siūlo naikinti lyčių kvotas įmonių, išskyrus esančių biržos prekybos sąraše, valdymo ir priežiūros organuose, nes Lietuvoje tai padaryta prisidengiant europine direktyva, tačiau ji išplėsta daugiau, nei reikalauja ES. Trečias siūlymas – kad valstybės sienos apsaugos pareigūnai užfiksavę pažeidimus galėtų naikinti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje. Šiandien tai gali daryti tik Migracijios departamentas, kuriam trūksta pajėgumų ir lėšų. Jei tai darytų pasieniečiai, nuimtų naštą nuo Migracijos departamento, būtų išvengta biurokratinės naštos ir klausimai sprendžiami vietoje.

Vienišiai projektus siūlo, bet ką gali pasiekti, jei esi vienas? V. Sinicos nuomonė tokia: „Formaliai esu vienas, bet už manęs yra partija su daug kompetencijos, žinių ir palaikymo. Ko negali, tai savo projektų, ypač jei jie ryškiai skiriasi nuo valdančiosios daugumos požiūrio, paversti įstatymais. Tačiau gali gauti tribūną išsakyti savo nuomonę, argumentus, formuoti nuomonę. Dabar geriau girdimos mūsų idėjos, su kuriomis ėjome į rinkimus.“

Atskirai: T. Tomilino vertinimu, R. Žemaitaitis užregistravo daug rezonansinių projektų, kaip kad dėl KGB bendradarbių viešinimo, matyti, kad jam norisi būti dėmesio centre. Tačiau koalicijoje turėtų būti sutarimas, bendra politika. / R. Riabovo / BNS, P. Peleckio / BNS nuotr.

Bręsta mūšiai?

Didžiausias mūšis užprogramuotas dėl pensijų antrosios pakopos. Kelios frakcijos yra pateikusios savo projektus ir, atrodo, primygtinai juos siūlys. Ką iš tikrųjų siūlo Vyriausybė, deja, lig šiol neaišku, nes,  likus vos penkioms dienoms iki Seimo pradžios, projekto registruota dar nebuvo.

Kaip ir ankstesnėse kadencijose, didelė gvardija nusiteikusių prieš Civilinės sąjungos įstatymą. Pasak A. Norkienės, tikrai kategoriškai prieš tai bus LVŽS atstovai Seime. V. Sinica, nors turi tik vieną balsą, sako tikrai ne tik pats nepritars, bet visus visais įmanomais būdais agituos prieš, nes jam šis įstatymas atrodo labai žalingas ir skaldantis visuomenę. V. Sinica sako nepritarsiąs ir tolesnei kitakalbių įrašų Lietuvos piliečių pasuose plėtrai leidžiant diakritinius ženklus. Jis primena, kad, kalbininkų teigimu, jų yra apie 100 ir sukeltų rimtą chaosą mūsų kalboje. Dar vienas susijęs su valstybine kalba – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos siūlymas, kad tuose rajonuose, kur yra 10 proc. ir daugiau kitakalbių, viešosios paslaugos būtų teikiamos ir ta kalba. „Mano supratimu, tai prieštaravimas Konstitucijai ir apskritai skatintų separatistinius darinius Lietuvos teritorijoje“, – kritikuoja V. Sinica.

Didžiausias mūšis užprogramuotas dėl pensijų antrosios pakopos. Čia kelios frakcijos yra pateikusios ir savo projektus, o ką iš tikrųjų siūlo Vyriausybė, deja, lig šiol neaišku.

R. Žemaitaitis sako būsiantis kategoriškai prieš mūsų karių siuntimą į Ukrainą, jei bus toks siūlymas. Pasak jo, matome, kad šiuo klausimu publiką jau bandoma „apšildyti“.

Tačiau koks kuriuo klausimu bus kurios frakcijos sprendimas, šiandien atsakymo daugeliu atvejų būti nė negali, nes ironizuojant – valdantiesiems Seimo sesija, kaip kad kasmet kelinininkams žiema, atėjo netikėtai.

Akivaizdu ir tai, kad Seimo pavasario sesijoje daug aistrų ir laiko bus eikvojama visai ne tam, kuo rinkimų kampanijos metu žmones viliojo politikai. Nors ši kadencija prasidėjo beveik prieš keturis mėnesius, vis dar nebaigta formuoti Seimo vadovybė: teismo verdikto dėl neapykantos kurstymo prieš žydus laukiantis R. Žemaitaitis žūtbūt nori būti Seimo vicepirmininku, o kita „Nemuno aušros“ į vicepirmininkus deleguota Agnė Širinskienė po poros kadencijos mėnesių praregėjo, kad jai su „aušriečiais“ nepakeliui, ir perėjo į „Vardan Lietuvos“ frakciją, o tai jai kainuos aukštą postą.

Tačiau užsitęsusiomis postų dalybomis „santos barbaros“ Seime nesibaigs: R. Žemaitaitis šią savaitę ne tik apsijuokė patikėjęs, kad jį  asmeniškai į JAV kviečia šios valstybės Vyriausybės efektyvumo departamentas, rengia susitikimą su šio departamento vadovu laikomu Elonu Musku, perka jam ir jo žmonai brangiausius skrydžio bilietus, apmoka prašmatniausią viešbutį ir bilietus į Brodvėjaus miuziklą. R. Žemaitaitis apgavo Seimo valdybą, jai nurodęs, kad kelionė bus asmeninė, nors, kaip rodo viešai paskelbtas jo susirašinėjimas su neva atstovu iš JAV, ji būtų buvusi apmokėta iš JAV lėšų ir skirta susitikimams su artimais JAV prezidentui asmenimis. Kai kurių politikų vertinimu, svarstymo Etikos ir procedūrų komisijoje neužteks – toks elgesys vertas apkaltos.