Taip ji komentavo trečiadienį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) trečiadienį nutraukus M. Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą ir panaikinus žemesnės instancijos teismų apkaltinamuosius nuosprendžius.

„Gerbiame galutinį ir neskundžiamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Jis aiškiai pasakė, kad ankstesni teismai neadekvačiai ir neproporcingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą M. Sinkevičiui, esame ir anksčiau atkreipę dėmesį, kad ankstesnė paskirta bausmė ir padaryta žala – neproporcinga“, – BNS perduotame komentare cituojama V. Blinkevičiūtė.

„Kadangi Mindaugas išteisintas, jis gali atstatyti narystę partijoje ir grįžti į politiką“, – teigė ji.

Pasak V. Blinkevičiūtės, LAT sprendimas yra labai svarbus precedentas nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas.

„Iš tikrųjų, Mindaugui, kaip politikui ir kaip žmogui, padaryta didžiulė žala, ir tai dar kartą parodo, kad kiekvieną kartą priimant sprendimus teismuose, reikia labai gerai įvertinti visas aplinkybes. Tad natūraliai kyla klausimas, kas dabar Mindaugui atlygins žalą“, – sakė socdemų lyderė.

Kadangi Mindaugas išteisintas, jis gali atstatyti narystę partijoje ir grįžti į politiką.

Kauno apygardos teismas pernai gegužę M. Sinkevičių pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo. Jam skirta 12,5 tūkst. eurų bauda ir trejus metus uždrausta būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų pareigas.

Nuteistasis kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas jį išteisinti, bet apeliacinis teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus iškart po paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) politikui panaikino mero įgaliojimus, išbraukė iš LSDP kandidatų į Seimą sąrašo, kuriame jis buvo įrašytas 141 numeriu, M. Sinkevičius sustabdė narystę partijoje.

Jonavos rajono mero pareigas politikas ėjo 2011–2016, 2019–2023 metais, užpernai vėl į jas išrinktas. 2016–2017 metais jis buvo ūkio ministras. 

Kaip kitose bylose?

LAT teisėjai sako, kad suformuota praktika nebūtinai darys poveikį kitoms panašioms byloms.

„Mūsų kolegija nagrinėjo konkrečią situaciją, konkrečius faktus, konkrečią teisinę situaciją ir priėmė sprendimą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes“, – žurnalistams sakė LAT teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, dalyvaudama bendroje spaudos konferencijoje su kitu teismo teisėju Artūru Pažarskiu.

„Kaip kitose bylose? Bus sprendžiami dalykai, čia nebuvo mūsų kolegijos nagrinėjimo dalykas. Mes nagrinėjome konkrečią bylą“, – pridūrė ji.

G. Juodkaitė-Granskienė sakė, kad sprendimas dėl M. Sinkevičiaus yra „pirma kregždė“ panašaus pobūdžio bylose, o precedentai formuojami ne vienu teismo nutarimu.

„Precedentai yra formuojami byla po bylos, (...) (o šioje byloje – BNS) suformuotas vienoks ar kitoks teisės aiškinimas šiai konkrečiai situacijai“, – teigė teisėja.

„LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija šiuo sprendimo norėjo pasakyti, kad nenustatė jo kaltės baudžiamąja teisine prasme. Niekas neginčija, kad tie veiksmai, kurie buvo padaryti, neužtraukia kitos rūšies atsakomybės“, – kalbėjo G. Juodkaitė-Granskienė.

Anot LAT, teisiant M. Sinkevičių, netinkamai aiškintas piktnaudžiavimo požymis – didelė žala. Pasak jo, M. Sinkevičiui inkriminuoti nusikaltimai buvo siejami tik su bendrųjų politiko elgesio normalų nesilaikymu, nors už šiuos įstatymuose yra numatyta ir drausminė, tarnybinė atsakomybė.

„Teismų praktikoje aiškiai pasakyta, kad piktnaudžiavimas yra tarnybinis nusižengimas ir jeigu jį norime inkriminuoti (baudžiamąja tvarka – BNS), mes turime nustatyti visus būtinus požymius. Tai visų pirma, turime nustatyti, kokie norminiai aktai yra pažeisti. (...) Asmuo buvo apkaltintas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimu, Valstybės tarnautojų etikos kodekso pažeidimu“, – kalbėjo G. Juodkaitė-Granskienė.

„Ką tai reiškia? Reiškia, kad tai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencija“, – sakė ji.

Teismo teigimu, kaltinimai M. Sinkevičiui buvo pateikti tik kaip 2019-2023 metų kadencijos savivaldybės tarybos nariui, nors argumentuojant didelę neturtinę žalą vertintos visos tuo metu M. Sinkevičiaus eitos pareigos – mero ir Savivaldybių asociacijos prezidento – bei politinis svoris visuomenėje.

Anot G. Juodkaitės-Granskienės, žemesnės instancijos teismai netinkamai skaičiavo tiek turtinę, tiek neturtinę M. Sinkevičiaus padarytą žalą.

„Kodėl šioje situacijoje nustatyta, kad reputacinė (neturtinė – BNS) žala buvo netinkamai nustatyta, tai dėl to, kad kaltinimai M. Sinkevičiui buvo suformuluoti kaip savivaldybės tarybos nariui. Paskui šitie dalykai apaugo tuo, kad jis ir meras, ir visuomenėje žinomas asmuo. Na, jeigu jau apauginama, tai turi atsispindėti ir tikruosiuose kaltinimuose, nes byla yra nagrinėjama kaltinimo ribose“, – sakė teisėja.

Anot jos, teismai netinkamai skaičiavo padarytą žalą, kai M. Sinkevičius įsigijo televizorius, nes jis iš kanceliarinių lėšų tik padarė už juos kelias mėnesines įmokas.

LAT teigimu, žemesnės instancijos teismai neatsižvelgė ir į tai, kad Jonavos savivaldybėje buvo nustatyta nepagrįstomis pripažintų išlaidų kompensavimo tvarka. Be to, M. Sinkevičiaus nepagrįstomis pripažintos išlaidos buvo daug mažesnės, nei teisine prasme apibrėžiama didelė turtinė žala, turinti viršyti 12,5 tūkst. eurų.

„Ir universalūs, ir ne universalūs“ argumentai

Teismas konstatavo, kad M. Sinkevičiaus veiksmai neperžengė tarnybinio nusižengimo ribų. Taip pat pažymėta, kad M. Sinkevičiui inkriminuotas turto pasisavinimas ir dokumentų klastojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes nagrinėjamos bylos atveju buvo sudarytos teisinės sąlygos Jonavos savivaldybei susigrąžinti nepagrįstai panaudotas lėšas. Tai nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta – visos neteisėtai gautos išmokos grąžintos dar iki pradedant teisminį tyrimą.

LAT taip pat atkreipė dėmesį, kad iki 2023 metų, kai Seimas padidino atlyginimus savivaldybių tarybų nariams ir panaikino kanceliarines išmokas, pastarųjų naudojimo tvarkos savivaldybėse buvo skirtingos. Anot teismo, nesant tinkamo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo visose Lietuvos savivaldybėse gali būti pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, kai vienais atvejais buvus nors ir netobulam teisiniam reguliavimui galima rasti teisinį pagrindą asmenį traukti tam tikron atsakomybėn, o jos nesant – apskritai atsakomybės išvengti.

G. Juodkaitė-Granskienė sakė, kad pastarieji teismo argumentai yra „ir universalūs, ir ne universalūs“.

„Jie buvo suformuoti konkrečiai teisinei situacijai, kurią mes nagrinėjome, bet mums irgi kilo klausimas, kuris kyla ir bendrai visuomenei, dėl įstatyminio reguliavimo vienodumo ir lygybės prieš įstatymą principo“, – teigė LAT teisėja.

„Vienoms savivaldybėms turint vienokį ar kitokį reguliavimą, jau asmenį galima traukti atsakomybėn, o kitoms neturint (reguliavimo – BNS), mes jau galime kalbėti apie nebaustinumą. Antras momentas yra tai, kad tas įstatyminis reguliavimas turi būti numatomas aiškus, vienodas, kad jis būtų tinkamai realizuotas“, – pridūrė ji.

Kilus „čekiukų“ skandalui, visuomenėje pasipiktinimo sukėlė atvejis, kai atsakomybės už kanceliarinių lėšų panaudojimą išvengė Kauno miesto savivaldybės tarybos politikai, nes lėšų panaudojimo tvarka čia nereikalavo atsiskaityti už jų pagrįstumą.

Pasak G. Juodkaitės-Granskienės, teisėjams taip pat kilo klausimų, kodėl kai kurios „čekiukų“ bylos sprendžiamos civiline tvarka prokuratūrai ginant viešąjį interesą, o kitos vykdant ikiteisminis tyrimus dėl galimo nusikaltimo.

Tirdama „čekiukų“ bylas, prokuratūra vertina politikų, savivaldybių tarybose dirbusių 2019-2023 metais, elgesį.

Šiuo metu teisėsauga atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 35 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo, juose įtariami arba įvairių instancijų, išskyrus kasacine tvarka, teismuose jau nuteisti dešimtys politikų.

Teisininkų įžvalgos

Advokatas Gintautas Bartkus sako, kad šiame teismo sprendime išdėstyti argumentai turės esminę reikšmę kitose panašiose bylose.

Mes nagrinėjome konkrečią bylą.

„(Sprendimą – BNS) vertinu palankiai dėl dviejų priežasčių. Teismo sprendimas atitinka anksčiau formuotą LAT praktiką, (...) antras dalykas, teismas laikosi tos pačios pozicijos, kurią mes atrandame teisės moksle – apie baudžiamąją teisę, kaip ultima ratio (paskutinę priemonę – BNS), ne kartą pasisakyta mokslininkų ir pabrėžiama, kad ji gali būti taikoma tik tais atvejais, kada yra kėsinimąsi į svarbiausius visuomenės interesus ir nėra alternatyvių poveikių priemonių“, – BNS trečiadienį sakė G. Bartkus.

Pasak advokato, teismo argumentai buvusio Jonavos rajono mero byloje gali būti naudojami ir vertinant kitas vadinamąsias „čekiukų“ bylas.

„Aukščiausiasis Teismas plėtoja tuos argumentus ir tas praplėtimas, paaiškinimai turės esminę reikšmę kitose panašiose bylose, kitose „čekiukų“ bylose. Žinome, kad kai kuriose kitose bylose yra ir mažesnės sumos nei pono Sinkevičiaus atveju, aplinkybės kitokios“, – kalbėjo teisininkas.

„Bet pati mintis yra labai aiški – tais atvejais, kada mes galime spręsti ginčus kitomis priemonėmis – civilinėmis, drausminėmis, tarnybinėmis – jas ir turime naudoti, o baudžiamąją teisę taikyti kaip medicinoje chirurginę operaciją, tik tada, kada mes nieko kito nebegalime padaryti ir tokiu atveju ji yra pritaikoma“, – teigė jis.

Anot G. Bartkaus, sprendžiant kitų „čekiukų“ bylų likimą, teismai gali vadovautis tiek LAT paaiškinimų visuma, tiek pavieniais LAT argumentais.

„Įvairiai gali būti, visos bylos yra skirtingos, aplinkybės yra skirtingos, tačiau čia Aukščiausiasis Teismas duoda mums keletą užuominų, į kurias privalome atsižvelgti“, – kalbėjo teisininkas.

„Pavyzdžiui, LAT pasisakymas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kokie yra to objektyvieji požymiai, kaip tai pasireiškia, kaip vertinti žalą, padarytą visuomenei, teismas argumentuoja, kad negalima pasakyti, kad visuomenei padaryta žala vien tik todėl, kad padarytas kažkoks nusižengimas, vėlgi, yra aplinkybės, kurias reikia įvertinti“, – sakė jis.