- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad šios kadencijos Seimui nepavyktų prijungti parlamentinių išlaidų prie atlyginimo, nes tokie pasikeitimai nėra numatyti biudžete.
„Šiai kadencijai to tikrai nepavyks padaryti dėl prijungimo, nes nėra numatyta biudžete lėšų dėl mokesčių nuo tos sumos sumokėti, tiktai būtų galima daryti su kitu biudžetu, o tai reiškia ir su kita kadencija“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji teigė nematanti problemos, jei parlamentinės lėšos būtų sumažintos ar prijungtos prie atlyginimo.
„(...) tos parlamentinės išlaidos yra konstitucinė norma numatyta. Buvo diskusijų – gal palikti vieną eurą, o kitą dalį prijungti prie atlygio ir nuo to mokėti visus mokesčius“, – sakė frakcijos seniūnė.
Taip ji kalbėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą.
Pasak Seimo narės, diskusijos parlamentinių lėšų klausimu tikrai vyks. Išlieka galimybė koreguoti ir dabartinę jų naudojimo tvarką.
Buvo diskusijų – gal palikti vieną eurą, o kitą dalį prijungti prie atlygio ir nuo to mokėti visus mokesčius.
„Gal galima dabartinę tvarką koreguoti, įnešti daugiau aiškumo, bet iki šiol tos nuomones išsiskirdavo, bet tikrai nebuvo šimtaprocentinės, kurios sakytų – taip, atsisakom paliekam vieną eurą į tiek žinių, tokios realijos, manau, tuos pokalbius tęsime“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Anot jos, Seimo nariai turėtų sau iškelti klausimą, ar esama tvarka ir išlaidų „kiekvieną sykį toks narstymas“ yra malonus procesas.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienės teigimu, tiek Seime, tiek jos frakcijoje yra kolegų, kurie nelinkę keisti esamos tvarkos vien dėl parlamentarų darbo specifikos – vieni labiau koncentruojasi miestuose, kiti, kurie dirba vienmandatėse, lanko bendruomenes, važinėja po Lietuvą, užsakinėja skelbimus laikraščiuose dėl susitikimo ir patiria kitokias išlaidas.
Diskusijos dėl parlamentinių lėšų naudojimo kilo suabejojus Laisvės partijos atstovo Mariaus Matijošaičio išlaidomis, kai A. Tapinas paskelbė, kad Seimo narys už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirko profesionalią muzikinę įrangą, kompiuterius, spausdintuvą, „Samsung“ projektorių, rankų darbo odinį dėklą kompiuteriui „Macbook“, naujausią „Samsung“ telefoną už daugiau kaip 2 tūkst. eurų, dar papildomai nuomojosi kompiuterinę įrangą už beveik 500 eurų per mėnesį.
Antradienį M. Matijošaitis paskelbė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš Europos Parlamento (EP) rinkimų sąrašo.
Tuo metu praėjusią savaitę energetikos ministras ir parlamentaras Dainius Kreivys grąžino nuo 2021 metų pradžios gautas parlamentines lėšas, per 18 tūkst. eurų. D. Kreivys komentavo, kad tyrimo autoriams klausimų sukėlė parlamentinių lėšų naudojimas dvylikos metų senumo automobilio draudimui.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.
Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.
Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18,5 tūkst. eurų, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Budrys: Lietuva neatmeta galimybės siųsti karių Kyjivui, jeigu jų būtų prašoma
Kyjivui paprašius Ukrainoje dislokuoti kai kurių Vakarų šalių, tame tarpe ir Lietuvos karius, šiuo klausimu būtų kalbamasi su sąjungininkais ir Lietuvos vėliava ten būtų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. ...
-
Širinskienė: pakankamai realiai vertinu Žemaitaičio ultimatumą išeiti iš koalicijos6
Prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prisijungusi Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskienė mano, jog buvusio bendražygio, „Nemuno aušros“ pirmininko dar prieš šventes iškelti ultimatumai dėl g...
-
Seimas baigė pratęstą rudens sesiją
Seimas antradienį baigė pratęstą rudens sesiją. ...
-
Seimas priėmė rezoliuciją dėl Holokausto atminimo stiprinimo ir kovos su antisemitizmu4
Seimas antradienį pritarė rezoliucijai, kuria paminėjo svarbias Holokausto atminimo dienas ir įtvirtino įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu, ksenofobija ir kitomis neapykantos formomis. ...
-
Trumpo inauguracijoje Lietuvos vadovai nedalyvaus3
Kitą savaitę vyksiančioje išrinktojo Jungtinių Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) inauguracijoje Lietuvos vadovai nedalyvaus. ...
-
Skvernelis: laisvadienio lapkričio 2-ąją gali nebelikti12
Į šventinių dienų sąrašą Sausio 13-ąją įtraukti siūlantis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad šiuo klausimu pirmiausia derėtų rasti bendrą parlamentarų sutarimą. Visgi, anot valdančiajai daugumai priklausančios...
-
Budrys: Pekinui būtų naivu tikėtis iš mūsų politinių nuolaidų dėl ambasados2
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Pekinui būtų naivu tikėtis politinių nuolaidų dėl ambasados Lietuvoje atkūrimo. ...
-
Seime – siūlymas išbraukti vieną nedarbo dieną
Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui pasiūlius į šventinių dienų sąrašą įtraukti Laisvės gynėjų dieną, Seimo liberalai nusitaikė į gegužės 1-ąją švenčiamą Tarptautinę darbo dieną. ...
-
Šimonytė „Teltonikos“ vadovo pareiškimus įvertino labai kategoriškai: girdėjau, jis religingas35
„Teltonikos“ įkūrėjui Arvydui Paukščiui užsimenant apie galimus buvusios Vyriausybės bandymus kenkti jo įmonių grupei, kadenciją baigusi premjerė Ingrida Šimonytė tikina – verslininko insinuacijos yra melas. Konservat...
-
Adamkaus medikai iš klinikų dar nepaleidžia
Buvęs Lietuvos vadovas Valdas Adamkus artimiausias dienas dar praleis Santaros klinikose, kur bus stebima jo sveikatos būklė, antradienį pranešė ligoninės administracija. ...