Prieš Seimo rinkimus – sąmyšis

Kampanijai – žemas startas

Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus vadovės Lilijos Petraitienės, uostamiesčio vienmandatėse apygardose kandidatuos šie socialdemokratų atstovai: Irena Šiaulienė – Baltijos apygardoje, Jonas Sąlyga – Danės apygardoje, L.Petraitienė – Marių apygardoje, Benediktas Petrauskas – Pajūrio apygardoje.

Savo kandidatų vienmandatėse apygardose kol kas nepatvirtino partija "Tvarka ir teisingumas". Tačiau, pasak pastarosios Klaipėdos skyriaus vadovo Artūro Razbadausko, realiausi kandidatai – Natalja Istomina bei Gediminas Onaitis ir pats A.Razbadauskas. Ketvirto kandidato partija kol kas neturi ir dar neaišku, kuris iš jų kurioje apygardoje kandidatuos.

Per pastaruosius rinkimus į savivaldybių tarybas visišką fiasko Klaipėdoje patyrė Darbo partija, kurios atstovai negavo nė vieno tarybos nario mandato. Tačiau dalyvauti Seimo rinkimuose "darbiečiai" vis dėlto nusiteikę. Darbo partijos atstovas parlamentaras Raimundas Paliukas, regis, tiki praėjusių rinkimų sėkme ir teigė pats kandidatuosiąs Baltijos apygardoje, o dėl kitų kandidatų nieko negalintis pasakyti.

"Kiek žinau, partijos valdyba kol kas dar nepatvirtino Klaipėdos apskrities kandidatų sąrašo. Vyksta derinimai, šį mėnesį tai turėtų paaiškėti", – sakė R.Paliukas.

Kandidatų sąrašo dar neturi ir politinė partija Rusų aljansas. Jos atstovė Seimo narė Irina Rozova sakė, kad kandidatai vienmandatėse apygardose bus žinomi tik kovo mėnesį, tačiau ji pati neabejotinai kandidatuos Marių apygardoje.

"O kur skubėti, laiko dar yra, nemanau, kad kas nors pasikeis. Dar kol kas per anksti kalbėti, reikia viską apgalvoti, viską pasverti. Ruošiamės rinkimams", – teigė I.Rozova.

Rinkimų logika

Dar vienas politikas, kuris suteiks spalvų rinkimų kampanijai, – šiuo metu nepriklausomas kandidatas parlamentaras Naglis Puteikis, kuris į Seimą pakliuvo būdamas konservatoriumi, tačiau vėliau su jais nutraukė ryšius. Politikas ir šiais metais ketina kandidatuoti Danės apygardoje.

"Man asmeniškai rinkimų apygardų ribų pakeitimai jokios įtakos neturės, gali perbraižyti, kaip nori. Nepriklausomiems kandidatams dar niekas neužkirto kelio į Seimą, viskas liko taip pat, tik reikia surinkti tūkstantį parašų. Neprognozuoju rezultatų, rinkėjai nuspręs – jei gerai dirbau, išrinks vėl, jei neatitinku jų lūkesčių, vadinasi, neišrinks. Tokia ir yra rinkimų logika", – teigė N.Puteikis.

Esą apmaudu, kad Seimo rinkimuose negalės dalyvauti visuomeniniai komitetai. Pasak politiko, parlamentarai po savivaldos rinkimų išsigando, kai partijos prarado Kauną, Panevėžį, Šiaulius ir Alytų. Ten daugumą laimėjo visuomeniniai komitetai.

"Keturi miestai iškrito iš šios lietuviškos partinės realybės. Partijų vadovai pikti ir todėl nuspręsta visuomeniniams komitetams neleisti kandidatuoti Seimo rinkimuose. Bet prieš kiekvieną partinį gudravimą yra ir priešnuodis, galima sukurti naują partiją, pavyzdžiui, "Visuomeninių komitetų susivienijimą". Girdėjau apie tokias iniciatyvas. Jei mane pakviestų, gal ir prisijungčiau", – dienraščiui sakė N.Puteikis.

Zenonas Vaigauskas

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas

Pastabų dėl rinkimų apygardos ribų nustatymo sulaukėme labai nedaug. Tačiau visi labiausiai džiaugiasi, kad kažkokios aiškios ribos jau yra ir galima pradėti ruoštis rinkimams. O kalbos apie tai, kad šios permainos kažkam lems pergalę ar pralaimėjimą, nemanau, jog yra pagrįstos. Reikia remtis rinkimų teorija. O ji teigia, jog dažniausiai vienmandatėse apygardose šalies mastu nugali ne charizmatinės asmenybės, o populiaresnių partijų atstovai. Jei partija šalyje turi 40 proc. palaikymą, tai vienmandatėse gali tikėtis 50 proc. savo atstovų pergalių. Mažosioms partijoms vienmandatės apygardos šalies mastu yra labai nepalankios. Nors ir susidaro įspūdis, kad jie vienoje ar kitoje apygardoje laimi rinkimus, bet proporcija nepalyginama su didžiųjų partijų rezultatais. Iki rinkimų dar nemažai laiko ir jų rezultatai labai priklauso nuo to, kokie išliks partijų reitingai. Gali būti, kad atsiras kokia nors nauja partija, kuri užkariaus rinkėjų simpatijas. Taip jau yra buvę, ypač 2008-ųjų rinkimuose pasireiškė, pavyzdžiui, "Tautos prisikėlimo" partija, vėliau – "Drąsos kelias". Tačiau neilgam. Prognozuoti rezultatus labai sunku, yra buvę, kad partija turėjo didelį palaikymą, tačiau atėjus rinkimams jos reitingai nukrito taip, kad net neįveikė 5 proc. barjero. Taip nutiko Centro partijai. Daug kas priklausys ir nuo rinkimų kampanijų išradingumo.