Prezidentas: matau gerų pokyčių

„Labai svarbu, kad visi saugumo klausimai būtų sprendžiami kartu, o bendradarbiavimas turėtų būti pagrindinis raktinis žodis, o ne konfrontacija“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

Jis tvirtino matantis „gerų pokyčių“, po to, kai trečiadienį Davose JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), pastarąsias savaites reiškęs pretenzijas dėl Grenlandijos, pradėjo švelninti toną.

„Manau, kad matau gerų pokyčių nuo vakar Davose vykusio susitikimo, kur turėjau galimybę išklausyti prezidento D. Trumpo kalbą. Manau, labai svarbu suprasti, kad galime pasiekti daug daugiau, sustabdydami Rusijos ir Kinijos agresiją ir užtikrindami stabilumą Arkties ir Šiaurės Atlanto regione, jei tai darysime kartu“, – tikino G. Nausėda.

Vis tik prezidentas pabrėžė, kad Lietuva remia Danijos teritorinį vientisumą.

„Danija labai padėjo Lietuvai, ypač pirmaisiais metais po nepriklausomybės atgavimo. O mums teritorinis vientisumas yra principas, tiesiog neliečiamas tarptautinių santykių principas“, – aiškino jis.

Paklaustas, ar pastarieji įvykiai nesusilpnino pasitikėjimo NATO 5-uoju straipsniu, G. Nausėda akcentavo, kad jis nėra kvestionuojamas.

„Niekas nekvestionavo (NATO – BNS) 5 straipsnio, o (...) D. Trumpas vakar minėjo, kad tai yra ilgalaikis Jungtinių Valstijų įsipareigojimas ir ilgalaikė prievolė“, – nurodė jis.

„Dinamika kyla iš JAV pusės ir aš manau, kad mums reikėtų nustoti sekti įvykiams iš paskos (...) nebepriimtina, apgailestauti ar kažkuo tai skųstis. Tokia laikysena, ji niekuo Europai nepadės. Europa turi užimti savo poziciją, tą savo poziciją aiškiai artikuliuoti. Ir aš manau, kad geriausias būdas susigrąžinti JAV norą bendradarbiauti, pasitikėjimą, siūlyti pozityvią dienotvarkę, kitaip tariant, net ir Arkties arba Grenlandijos atžvilgiu“, – sakė G. Nausėda.

Mums teritorinis vientisumas yra principas, tiesiog neliečiamas tarptautinių santykių principas.

Į Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje atvykęs prezidentas taip pat pabrėžė tikintis, kad saugumo problemas pavyks išspręsti ir Europos lygmeniu.

„Jei galime išspręsti visas problemas dvišaliu pagrindu, kodėl negalime to padaryti visos Europos lygmeniu? Manau, kad tai įmanoma, ir esu dėl to optimistiškai nusiteikęs“, – teigė jis.

„Šįvakar turėsime galimybę aptarti situaciją ne tik iš prekybos tarifų perspektyvos, bet ir žvelgiant plačiau“, – tikino prezidentas.

Ketvirtadienį Davose kartu su kitais steigėjais D. Trumpas pasirašė vadinamosios Taikos tarybos, kurią pristato kaip tarptautinių konfliktų sprendimo instituciją, chartiją. G. Nausėda, paklaustas, ar Lietuva turėtų dalyvauti organizacijos veikloje, teigė, jog pirmiausia reikia išsiaiškinti visas detales.

„Norint kalbėti apie įstojimą arba neįstojimą į tam tikras iniciatyvas, pirmiausia reikia labai gerai išsiaiškinti apie kokį mandatą kalbame. Pirminis mandato projektas buvo pasiūlytas, leido manyti, kad tai yra Gazos problemos sprendimas ir dėmesys taikai Gazos ruože. Tačiau ilgainiui tapo aišku, kad tai (...) ne tiek Gazos problemos sprendimo institucija, (...) kuri savyje turi tam tikrų ir Jungtinių Tautų bruožų. Tai klausimas, prieš priimant tokius sprendimus prisijungti prie tokios naujai gimstančios organizacijos, pirmiausia reikia suprasti, koks bus jos santykis su kitomis tarptautinėmis institucijomis“, – nurodė jis.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad klausimų kelia ir Baltarusijos dalyvavimas Taikos tarybos veikloje.

„Jeigu čia kalba apie taiką, (...) ką bendro su taika turi valstybė, kuri padeda Rusijai, kuri, beje, irgi buvo pakviesta. (...) Šiuo metu aš tokio didelio optimizmo ir entuziazmo (dėl dalyvavimo – BNS) neturiu“, – aiškino prezidentas.

Kaip rašė BNS, D. Trumpas trečiadienį atsitraukė nuo grasinimų jėga perimti Grenlandiją iš sąjungininkės Danijos, paskelbdamas nekonkretų susitarimą dėl šios Arkties teritorijos saugumo užtikrinimo.

Apie tai, kad JAV ir Europos ginčą dėl Grenlandijos galėtų užbaigti susitarimas dėl bendros atsakomybės už Arkties ir Šiaurės Atlanto regionų saugumą, anksčiau yra kalbėjęs ir G. Nausėda.

Anksčiau JAV lyderis grasino įvesti muitus Daniją dėl Grenlandijos aktyviai palaikančioms Europos šalims, tačiau ir nuo šio grasinimo atsitraukė.

Tuo metu Europos Parlamentas sustabdė prekybinio susitarimo su JAV įgyvendinimą, reaguodamas į ankstesnius D. Trumpo grasinimus.