„Tikrai nepateisinama tai, kad informavimas visuomenės įvyko, galima sakyti, mėnesį, dviem pavėlavus, – po Valstybės gynimo tarybos posėdžio trečiadienį sakė šalies vadovas. – Negalima slapstytis po jokiais Generalinės prokuratūros apribojimais.“
„Tai turėjo būti padaryta, kadangi nėra jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti šitą informaciją, nes ši informacija mūsų žmonėms būtų leidusi priimti atitinkamus sprendimus ir sumažinti tą grėsmės lygį, kuris jiems kilo“, – pabrėžė jis.
G. Nausėda taip pat teigė, kad tai yra nacionalinio saugumo klausimas, o incidento pasekmės turi būti pašalintos kaip įmanoma greičiau.
„Manau, kad tai nacionalinio saugumo klausimas, tai, kas įvyko – netoleruotina, tai, kas įvyko, negali pasikartoti ateityje“, – pabrėžė prezidentas.
„Pasekmes turime likviduoti kaip galima greičiau, tuo tikslu norėjau išgirsti iš žmonių, kurie yra atsakingi už situacijos vertinimą ir paaiškinimą dėl savo elgesio ir kodėl buvo daroma taip, o ne kitaip“, – teigė jis.
Prezidentas teigė, kad ir jo duomenys pateko į įsilaužėlių rankas, tai įvyko kovą.
Manau, kad tai nacionalinio saugumo klausimas, tai, kas įvyko – netoleruotina, tai, kas įvyko, negali pasikartoti ateityje.
„Sukelti naują krizę yra nesunku“
Paklaustas, ar dėl situacijos iš pareigų turėtų trauktis premjerė Inga Ruginienė, šalies vadovas tiesiogiai neatsakė, tačiau paminėjo Vyriausybės krizę Latvijoje.
„Sukelti naują krizę yra nesunku, tačiau aš labiau pasitikiu žmonių pasiryžimu įveikti šitą krizę konkrečiais veiksmais“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad prieš kam nors prisiimant politinę atsakomybę dėl kilusio skandalo, turi būti įvertintos visos aplinkybės ir nustatyti kaltieji asmenys.
„Paskyros buvo nulaužtos pirmiausia Migracijos departamento, tačiau (...) yra ir kitų silpnų vietų, į kurias turėtų būti atsižvelgta ateityje ir tikrai turėtų būti iš anksto pasiruošta galimoms panašioms kibernetinėms atakoms, – kalbėjo šalies vadovas. – Šiandien galima turbūt tvirtinti, kad tai yra priešiškų valstybių veikla (...), tačiau tai niekaip neatleidžia nuo atsakomybės čia vietoje esančių institucijų.“
Pasak šalies vadovo šiuo metu nėra duomenų, kad būtų tiesiogiai pasinaudota pavogta informacija sukeliant nuostolių žmonėms, tačiau išlieka tikimybė, jog tą gali bandyti sukčiai.
„Pamoka yra ta, kad nemažai mūsų institucijų vis dar yra pažeidžiamos, jų saugumo lygis yra nepakankamas. Jos yra informuojamos apie tai, kad saugumo lygis yra nepakankamas ir jos turi imtis nedelsdamos sprendimų, kurie tą saugumo lygį padidintų“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Mėgstame kartais žongliruoti informacija, kad Lietuva pagal kibernetinio saugumo rodiklį yra tarp pačių labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, patenka į pirmąjį arba antrąjį dešimtuką, tuo tarpu lygiagrečiai turime štai tokį skandalą, koks yra šis“, – pridūrė jis.
Nesupranta, kodėl nebuvo informuotas iš karto
BNS rašė, kad Generalinė prokuratūra tiria galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant žmonių asmens kodus, pasisavinimą.
Teisėsaugos teigimu, prisijungimai vyko per iš užsienio „nulaužtas“ Migracijos departamento darbuotojų paskyras.
Prezidentas tikino lyg šiol nesulaukęs aiškaus paaiškinimo, kodėl apie susidariusią situaciją jis nebuvo informuotas realiu laiku.
„Man mėgino aiškinti, kad iš pradžių neva buvo nustatyti tik atskiri incidentai ir nebuvo matoma šito proceso masiškumo. Tačiau kuomet į procesą įsijungė Generalinė prokuratūra, buvo jau akivaizdus tas masiškumas ir tai įvyko maždaug balandžio pabaigoje“, – sakė G. Nausėda.
„Vienas iš paaiškinimo būdų, vėlgi aš nelaikau, kad tai yra pateisinantis argumentas, buvo laukiama, kol bus sukurta programėlė, kuri leistų žmonėms pasitikrinti, ar jų duomenys buvo nutekinti“, – kalbėjo jis.
Pasak prezidento apie incidentą po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio praėjusį trečiadienį buvo informuotas jo patarėjas, tačiau šis informacijos šalies vadovui irgi neperdavė.
„Taip, iš patarėjo aš informacijos realiu laiku negavau ir turėsiu rimtą pokalbį su pačiu patarėju. (...) Tačiau problema yra ne šitų dviejų dienų terminas, o problema yra pusantro, dviejų mėnesių terminas, apie tai šiandien mes kalbame. Klausimas į kurį negavau atsakymo yra kodėl tiek Seimo pirmininkas, tiek Lietuvos prezidentas nebuvo informuoti, kuomet reikalu jau domėjosi Generalinė prokuratūra “, – sakė G. Nausėda.
G. Nausėda akcentavo, kad pavogti duomenys – ne „lokalus skandalas“, o „nacionalinio saugumo pamatus drebinantis skandalas“.
(be temos)
(be temos)
(be temos)