Siūloma palikti VU ir kurti naują Kauno universitetą

Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą – šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai.

Siūlymus dar vertins politikai

Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas.

Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą.

Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje.

Be to, pasak darbo grupės, turėtų veikti specializuotos aukštosios mokyklos: atskiras turėtų likti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija turėtų būti sujungtos.

„Mes turime labai stiprų Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, grupės siūlymas yra palikti jį savarankišką profiliuotą specializuotą arba akademiją, kaip yra įvardinta (...). Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Vilniaus dailės akademiją mes siūlome, stiprinant menininkų rengimą, sujungti į vieną didelę menų akademiją, kuri galėtų veikti tinkliniu principu visoje Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) laikinasis vadovas Ramojus Reimeris.

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjas Eugenijus Butkus sakė, kad LMSU ir kuriamą bendrą menų aukštąją mokyklą tiksliausia būtų vadinti akademijomis.

Kaune turėtų veikti atskira Policijos akademija. Pertvarka nekeis Karo akademijos ir kunigų seminarijų statuso.

Minėtos darbo grupės narys, bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas spaudos konferencijoje pažymėjo, kad darbo grupės siūlymus dar vertins politikai.

„Čia jūs matote mūsų rekomendaciją, tai jokiu būdu nereiškia, kad taip ir bus padaryta, kadangi mūsų rekomendacijos keliauja į Vyriausybę, vėliau, matyt, ir į Seimą, jos gali būti koreguojamos“, – sakė D.Misiūnas.

Darbo grupės narė, „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė sakė, kad studijų programų skaičių numatoma sumažinti daugiau negu dvigubai (šiuo metu jų yra apie 1800). Ji taip pat sakė, kad į reformą bus investuojama.

„Kalbant apie patį tinklo pertvarkos procesą, jis, be abejo, yra labai sudėtingas, kompleksiškas, trumpuoju laikotarpiu, suprantama, reikės investicijų tam, kad ilguoju laikotarpiu būtų didesnė grąža visuomenei ir valstybei. Į patį pertvarkos procesą numatoma investuoti preliminariai iki 200 mln. eurų, 150 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų portfelio (...). Taip pat planuojame, kad iš perteklinio aukštųjų mokyklų turto reinvesticijų bus galima sukaupti apie 50 mln. eurų, kurie taip pat bus investuoti į dėstytojų, tyrėjų atlyginimus, studentų bendrabučius, studijų programų stiprinimą ir taip toliau“, – aiškino A.Paliokaitė.

Ministrė: realiai nė vienas universitetas nėra uždaromas

Vykstant aukštojo mokslo pertvarkai nė vienas universitetas nebus uždaromas, sako pirmadienį reformą valdančiajai koalicijai pristačiusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Realiai nė vienas universitetas nėra uždaromas. Tinklo pertvarka yra fragmentuoto potencialo sutelkimas, siekiant užtikrinti efektyvesnį valdymą, siekiant užtikrinti resursų sutelkimą, ypatingai mokslinių tyrimų srityje, kur šiandien turime daug mažų, fragmentuotų grupių“, - žurnalistams Seime sakė ministrė.

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka numato, kad Lietuvoje bus keturi universitetai, išliks ir atskiros specializuotos akademijos.

Švietimo ir mokslo ministrė sakė, kad pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leis sutaupyti 50 mln. eurų, už kuriuos bus ne tik įgyvendinama pati pertvarka, bet ir investuojama į pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams. Papildomo finansavimo pertvarkai iš valstybės biudžeto nėra prašoma.

Anot J.Petrauskienės, taip pat numatoma peržiūrėti studijų programų vertinimą ir jų akreditavimą.

Ministrė sakė, kad pertvarkos tikslas nėra sumažinti universitetų skaičių.

„Čia yra siekis sutelkti potencialą, siekiant turėti bent du stiprius tarptautiškai, klasikinius universitetus, taip pat numatant ir specializuotas aukštąsias mokyklas“, - teigė ministrė.

Pasak jos, visi pasiūlymai buvo suderinti su aukštųjų vadovybe, jie pateikti remiantis jų pačių dalininkų pateiktais siūlymais.

Lietuvoje taip pat išliks atskiros medicinos mokslų, menų, karo ir kunigų mokyklos.