Premjerė: G. Landsbergis yra puikus ministras (interviu)

– Bet atstovavimo EVT klausimas – jis siejasi šiek tiek su nesutarimu, kas ką turi daryti.

– Tai klasikinis klausimas, kuris, manau, vargu ar numirs. Kiekvienas naujas politikas tą klausimą greičiausiai iškels.

– Jūsų kolega iš valdančiosios daugumos Maldeikis sakė, kad įstatymo, reglamentuojančio EVT atstovavimą, juodraštis guli stalčiuje ir kai bus patogu konfliktuoti, kai nebebus nepatogių krizių aplink, EVT atstovavimo klausimas bus keliamas. Jūsų nuomone ir prognoze, šioje kadencijoje EVT atstovavimo klausimas dar turi potencialo?

– Aš nespėliosiu, nes 2020 gruodžio mėnesį tikėjausi ramesnių 2021 m., o 2021 ramesnių 2022 m. Aš tiesiog nenoriu nieko spėlioti dėl kontekstų, kurie bus aplink, nes gyvenime prioritetai yra kiti. Bet aišku, jeigu atsitiks taip, kad kažkuriuo metu vėl kursis toks bandymas būti truputį Vyriausybe be Vyriausybės atsakomybės, bet su „gerų žinių“ transliacija... Sakau „geros žinios“ su tokia švelnia ironija, nes paprastai tokios žinios kainuoja tik nelabai aišku, kas turi sąskaitą apmokėti (...). Tai jei mes, turint mintyje, ekonominį kontekstą, vėl kažkokių siūlymų didelių sulauksime, tai aš neatmetu, kad diskusijos gali būti ir labai karštos, ir nuomonės gali radikaliai išsiskirti, kaip yra pasitaikę ir anksčiau. Man atrodo, kad tai nėra pagrindinė Prezidentūros funkcija siūlyti mokesčių lengvatas ar kažkokias papildomas išmokas. Pagrindinis darbas visgi yra užsienio politika ir krašto gynyba ir čia, sakyčiau, mūsų nuomonė yra absoliučiai vieninga.

2020 gruodžio mėnesį tikėjausi ramesnių 2021 m., o 2021 ramesnių 2022 m.

– Kalbant apie išsiskiriančias nuomones, matyt, ne išimtis ir pandemijos klausimas, jei rudenį suprastėtų epidemiologinė padėtis, reikalaujanti atitinkamų sprendimų. Štai prezidentas ne taip seniai skaitytame metiniame pranešime kalbėjo, kad jūs su skiepijama visuomene elgėtės kaip su kokia kaimene.

– Visi turbūt mokosi iš savo praeities pamokų. Aš manau, kad Vyriausybė daug ką išmoko ir, manau, kokia dinamika bebūtų, ji mums leis kitaip elgtis negu 2021 m. Vien dėl to, kad yra vakcinos ir pačios viruso atmainos, bent jau dabar yra žinomos, jos turi visai kitokį poveikį. Mes trečias mėnuo turime labai stabilią situaciją ligoninėse. Paskutinį kartą toks stabilumas buvo prieš metus. Bet jis truko mėnesį ir prasidėjus naujai bangai labai greitai prasidėjo ligoninių užsipildymas. Faktas, kad reikia būti atsargiems, kad reikia rūpintis žmonėmis, kurių sveikata yra delikati, dėl to jie turės galimybę pradėti skiepytis ir atnaujinti savo skiepą rugpjūčio pradžioje, o kiti žmonės arčiau gripo sezono, kad būtų suderintos kelios profilaktinės priemonės vienu metu. Tai mes ir toliau raginsime žmones skiepytis.

– Ar galima sakyti, kad skiepai ir toliau bus vienas iš pagrindinių instrumentų Vyriausybei kovojant su pandemija?

– Aš manau, kad tai yra vienintelis realus instrumentas, nes, kaip ten bebūtų, ką besakytų žmonės, kurie netiki skiepais, statistika yra negailestinga. Tiek, kiek mes renkame statistiką apie mirtingumą nuo praėjusių metų birželio – kada jau vakcinos tapo visuotinai prieinamos – tai 75 proc. dalis neskiepytų mirusių žmonių yra stabili. Man atrodo, kad ne visus, bet dalį tikrai būtų buvę galima išgelbėti, jei jie būtų priėmę kitokį sprendimą savo laiku. Žinoma, kad iš Vyriausybės pusės tas bus. Ar reikės kažkokių labai ypatingų reikalavimų ir apribojimų – aš tuo abejoju. Galbūt kai kurių profesijų žmonėms, medikams, bet visiems kitiems – žmonės turėjo ir patys per tą laiką išmokti saugoti save ir savo artimuosius. Yra priemonės, yra būdai, o valstybės atsakomybė yra užtikrinti veikiančią sveikatos sistemą. Mes savo pamokas išmokome ir tikiuosi, kad iš Prezidentūros negirdėsime viena kitai prieštaringų žinučių, kai vieną savaitę visi yra raginami skiepytis, o kitą savaitę Vyriausybė jau barama už tai, kad perlenkė lazdą. Manau, kad tai nepadėjo skiepijimosi procesui ir, manau, kad žinutės tokiu atveju, bent jau krypties prasme, turi būti gana vieningos.

– Vienas iš trintis su prezidentu kėlusių momentų buvo ir Lietuvos atstovo Europos Audito Rūmuose klausimas. Daug visokių istorijų sklando viešojoje erdvėje: tarsi buvo jūsų ir prezidento pokalbiuose aptariama Mykolo Majausko kandidatūra, galiausiai atsirado Laimos Andrikienės pavardė – jai jau pritarė šalies institucijos.  Kodėl ponia Andrikienė yra geriau už Mykolą Majauską?

– Nėra taip, kad A būtų geriau už B ar B geriau už C. Buvo aptariama ne viena pavardė, ne tik Mykolo Majausko. Nebuvo iš mano pusės kažkokio teikimo – teikimas buvo vienas – tai Laimos Liucijos Andrikienės, ir tas teikimas buvo patvirtintas prezidento ir parlamento. Bet kad buvo bent kelios pavardės, kurios buvo aptariamos pokalbiuose, tai taip visada būna. Todėl nenorėčiau tų pavardžių dabar diskutuoti, nes atrodytų, kad mes turime juos lyginti. Aš galiu kalbėti tik apie Laimą Liuciją Andrikienę.

– Bet iš kur atsirado Mykolo Majausko pavardė. Jūs pagal viską siūlote kandidatus į Europos Audito Rūmus. Tad ne daug išeičių:  jūs siūlėte Majauską ir vėliau persigalvojote, arba, kas tikėtina, ne jūs jį pasiūlėte ir todėl nepritarėte?

– Vienintelė kandidatūra, kurią aš siūliau buvo Laimos Liucijos Andrikienės.

– Pritarta Laimos Liucijos kandidatūrai ir atitinkamai nauja problemėlė iškilo – Užsienio reikalų komiteto Seime pirmininko. Komitetui vadovauja į naujas pareigas deleguojama ponia Laima Andrikienė. Žygimantas Pavilionis, kurį komiteto pirmininko pareigose pakeitė L. Andrikienė, panašu atgailavo: mea culpa mea maxima culpa – sakė politikas. O jo pasitraukimas juk buvo susijęs ir su kibirkštimis, įsiplieskusiomis tarp jūsų, dėl jo pasisakymų. Jūsų nuomone, ar Ž. Pavilionis galėtų būti vėl URK pirmininku?

– Na, komiteto pirmininką paprastai išsirenka komitetas ir patvirtina Seimas, aš tikrai komiteto pirmininkų nerinksiu, man jau užtenka atsakinėti į klausimus apie 14 ministrų. Bet aš manau, kad Žygimanto veikloje pastaruoju laikotarpiu tikrai buvo gerokai mažiau aštrumo, kuris ne visada yra padedantis. Bet čia, matyt, nesusiję klausimai. Todėl, kad Laimos Andrikienės kandidatūrą dar turi patvirtinti Europos parlamentas.

– Bet nematytumėte nieko blogo, jei Žygimantas Pavilionis vėl taptų pirmininku?

– Mes jau buvome diskusijoje, kas bus URK pirmininkas ir aš sakiau, kad ko jau ko, bet potencialių URK pirmininkų konservatorių frakcijoje tikrai netrūksta, nes tai turbūt vienintelė partija, kuri užsienio politiką savo darbotvarkėje turėjo labai aukštai. Tad aš vėlgi neužbėgsiu įvykiams už akių, manau, kad komitetas ir Seimas išrinks gerą pamainą Laimai Andrikienei, kuri, mano nuomone, buvo puiki komiteto pirmininkė.

– Tęsiant apie užsienio politiką, viešojoje erdvėje keltas klausimas, kodėl aukščiausi asmenys nesusitiko su Taivano parlamento pirmininku, kuris praėjusią savaitę atvyko į Lietuvą. Kodėl jūs nesusitikote?

– Nes ir nebuvo tokio plano. Aš tiesą sakant nesvarsčiau šio klausimo ir netikrinau, ar  būčiau turėjusi techninę galimybę susitikti tuo metu, kai parlamento pirmininkas lankėsi. Tai tiesiog nebuvo numatyta.

– Šis klausimas siejasi su Vyriausybės sprendimu diversifikuoti partnerius Ramiojo vandenyno regione, atidaryti Taivaniečių atstovybę. Jūsų manymu, praėjus daugiau nei metams po konfliktų, kurie prasidėjo su Kinija, kai Lietuva atidarė atstovybę, prieš tai pasitraukė iš 17+1 formato... Jūs jau matote šio pasirinkimo vaisius. Ypač kai matome, kad bendradarbiavimo formatas 17+1 liko tik be Lietuvos, dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo taip pat niekas Lietuvos keliu nepasekė. Ar Lietuva kažką laimėjo?

– Aš galiu pasakyti, kad Lietuva nieko nepralaimėjo. Tai yra faktas. Daugiausiai buvo gąsdinama ekonominiu kolapsu, kad kažkas gali atsitikti, kai susilauki Kinijos pykčio. Visgi labai greitai atėjo šių metų pirmojo ketvirčio duomenys, kurie dar buvo ikikariniai. Galbūt dabar, karo ir covido aplinkybėmis, Kinijoje yra daug papildomų niuansų ir daug miglos, kuri neleidžia gerai pamatyti situacijos šiuo metu. Bet mes pamatėme, kad mūsų ekonomika pirmąjį ketvirtį augo labai sparčiais tempais ir, akivaizdu, kad to žadėto kracho, kuris turėjo įvykti pirmąjį ketvirtį, tikrai nebuvo. Dabar, žinoma, tas ekonomikos lėtėjimas bus, bet jis bus natūralus iš esmės labiausiai dėl geopolitinių aplinkybių ir miglotos pasaulio ekonomikos perspektyvos. Mūsų eksportas į Taivanį ženkliai paaugo ir, manau, kad potencialo ten yra labai daug (...). O ir konkrečios įmonės, kurios Lietuvoje reiškė labai konkrečius priekaištus užsienio politikos klausimais, kad buvo neva paaukotos ar kad joms kažkas atsitiko... Tai jų  veiklos rezultatai  taip pat buvo skelbti viešai ir jie yra puikūs. (...).