„Man tai labai jautrus klausimas, nes esu iš šalies, kuri patiria spaudimą ir grėsmę. Mes, lietuviai, suprantame, kaip svarbu investuoti į Ukrainos pergalę (...). Europos Sąjunga turi rasti būdus, kaip šiuos sprendimus paversti realybe. Paramos nutraukimas mums yra nepriimtinas“, – ketvirtadienį viešėdama Briuselyje kalbėjo politikė.
Budapeštas blokuoja ir sankcijas, ir 90 mlrd. eurų ES paskolą, reikalaudamas, kad Kyjivas pirmiausia vėl atidarytų naftotiekį „Družba“, kuriuo per Ukrainą į Slovakiją ir Vengriją tiekiama rusiška nafta.
ES sankcijoms įvesti reikalingas vieningas Bendrijos valstybių narių pritarimas, o Vengrijos premjero Viktoro Orbano sprendimas vienašališkai blokuoti šį paketą sukėlė likusios bloko dalies pasipiktinimą.
Kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte (Marku Riute) bendroje spaudos konferencijoje dalyvavusi premjerė taip pat tikino, jog Europa turi ir toliau prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą.
„Raginame visus sąjungininkus sparčiai siekti skirti bent 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tiesioginiams gynybos poreikiams“, – sakė I. Ruginienė.
NATO šalys, spaudžiamos Amerikos ir susidūrusios su padidėjusia grėsme iš Rusijos, Hagoje įsipareigojo iki 2035 metų padidinti nacionalinius gynybos biudžetus iki 5 proc. BVP.
Aljanso lygiu sutarta tvarka, leidžianti tiesioginiams gynybos poreikiams skirti 3,5 proc. ekonomikos dydžio, o 1,5 proc. BVP – su krašto apsauga susijusiems projektams, pavyzdžiui, kariniam mobilumui.
Lietuva šiais metais gynybai skiria 5,38 proc. BVP.
„Raginu europiečius nustoti nerimauti dėl JAV ir daryti viską, kaip tai šiuo metu daro Lietuva ir dauguma sąjungininkų, įgyvendinant Hagoje prisiimtus įsipareigojimus, nes tai mus stiprina bei dar labiau įtraukia JAV į NATO“, – kalbėjo M. Rutte.
Dar praėjusiais metais Vašingtonui peržiūrint savo pajėgų buvimą Europoje, pasirodė nuogąstavimai dėl Lietuvoje dislokuotų JAV karių likimo.
Tuomet svarbiausi šalies pareigūnai tikino, jog daugiau nei tūkstantis Amerikos karių yra ir artimiausiu metu liks šalyje.
Premjerė I. Ruginienė sausį portalui „Delfi“, komentuodama NATO ateitį, pareiškė, kad visi scenarijai yra tikėtini, dėl to Lietuva turi planą A, B, C.
M. Rutte, paklaustas apie plano B poreikį ir JAV karių Europoje likimą, pabrėžė, jog „transatlantinis ryšys išlieka esminiu kolektyvinio saugumo elementu“.
„Nors Europa turi ir toliau prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą, JAV išlieka nepakeičiama sąjungininkė. Stiprūs ir vieningi transatlantiniai santykiai yra būtini patikimam atgrasymui bei gynybai. Šiais sudėtingais geopolitiniais laikais kalbėti vienu balsu yra svarbiau nei bet kada anksčiau“, – tikino jis.
(be temos)